Dytikonas/Meilenas (Šveicarija). Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Tokia intencija Šveicarijos ūkininkų bendrovė „Vianco" pasikvietė į savo šalį Lietuvos mėsinių galvijų augintojus susipažinti su Šveicarijos ūkininkavimo „nuo lauko iki stalo" ypatybėmis ir parodyti, kur ir kaip parduodama Lietuvoje užaugintų galvijų mėsa.

Šveicarijoje viešėjo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų (LMGAGA) asociacijos nariai bei kiti mėsinių galvijų augintojai, dalyvaujantys ar ketinantys dalyvauti tarptautiniame projekte „Baltic Grassland Beef" („Baltijos lankų jautiena"). Projekto koordinatorius Ivas Vegmanas (Ivo Wegmann) ne kartą viešėjo Lietuvoje ir pasakojo apie Šveicarijoje veikiančią maisto sistemą. Bet joks pasakojimas neatrodo toks įtikinamas, kol žmogus visko nepamato savo akimis. Todėl „Vianco" ir nutarė pakviesti partnerius iš Lietuvos, kad neliktų jokių neaiškumų ar nepasitikėjimo, nes kai kuriems ūkininkams kyla klausimų, kodėl vienų galvijai skerdžiami Šveicarijos rinkai, o kitų - ne.

„Baltijos lankų jautienos" projekto koordinatorius Ivas Vegmanas

Lietuvos ūkininkai bendravo su „Vianco" atstovais, dalyvavo galvijų parodoje beef.ch, apsilankė skerdimo įmonėje „Bell" ir viename didžiausių Šveicarijos prekybos tinklų „Coop", kurio parduotuvėse parduodama lietuviška jautiena. 

Šveicarai daug tikisi iš Baltijos šalių

Su mėsos prekybos šveicariškomis subtilybėmis svečius iš Lietuvos supažindino vienas „Coop" tinklo vadovų Edgaras Šyzas (Edgar Schiess). „Coop" yra pasiskelbęs anglies dvideginio emisiją mažinančiu tinklu, yra labai inovatyvus, turi fondą įvairiems projektams vykdyti.

Vienas „Coop" tinklo vadovų Edgaras Šyzas ir parduotuvės Dytingene direktorius Danielis Manseris (Daniel Manser)

Šveicarijoje labai vertinami „Natura Beef" ir „Natura Veal" prekiniai ženklai, kurių savininkai yra šios šalies ūkininkų asociacija. Šiuo ženklus turi teisę naudoti „Coop" tinklas. „Natura Beef" ir „Natura Veal" ženklo mėsa turi pilną atsekamumo sistemą. Pagal ant pakuotės esantį numerį pirkėjas gali sužinoti, iš kokio konkretaus ūkio yra tas mėsos gabalas.

Visa šveicariška mėsa, pažymėta „Coop" ženklu, parduodama aukščiausiose lentynose, kiek žemiau - Šveicarijoje pagaminta „Natura Farm" ženklo mėsa. Žemiausiose lentynose būna importuota mėsa. Lietuviška jautiena, kuri kada nors turėtų būti parduodama su „Baltic Grassland Beef" ženklu, parduodama prie šveicariškos mėsos, tačiau jos nelieka akimirksniu, nes skerdžiama tik po 20 gyvulių per mėnesį, o ir iš jų paimamos tik brangiausios dalys - nugarinė, vidinė išpjova ir geriausia kumpio dalis, iš viso apie 30 kg iš galvijo. Tai - tik lašas vandenyne tokioje šalyje, kur yra labai gilios jautienos vartojimo tradicijos.

„Natura Beef" (mėlyna etiketė) - populiariausias jautienos prekės ženklas Šveicarijoje

Kadangi labiausiai trūksta brangiųjų jautienos dalių, jos į Šveicariją įvežamos iš Pietų Amerikos. Vis dėlto šveicarai labiausiai pripažįsta savo produkciją, be to, labai rūpinasi oro švara, mąsto, kaip sumažinti anglies dvideginio emisiją, todėl mėsos gabendinimas tokiais dideliais atstumais jiems ne itin priimtinas ir jie mieliau rinktųsi arčiau užaugintą kokybišką mėsą. Tad šveicarai, pasak E. Šyzo, labai daug tikisi iš Baltijos šalių, kurios turi didelių potencinių galimybių auginti mėsinius galvijus.

Tačiau šis procesas nebus greitas - reikės pereiti daug prekybos vystymosi etapų, kurių negalima peršokti, nors Lietuva galėtų skersti ir gerokai daugiau nei po 20 galvijų per mėnesį. „Pakeisti vartotojo mąstyseną nėra lengva. Todėl dabar didžiausias mūsų rūpestis - kaip susieti „Baltic Grassland Beef" ženklą su „Natura Beef", kad būtų aišku, jog galvijai auginami pagal vieną programą", - sakė E. Šyzas. Tai - ne vienos dienos darbas, nes reikia pakeisti ir vartotojo mąstymą, ir lietuviams sugebėti užauginti galvijus specialiai šiai rinkai.

„Yra daug dedamųjų, kurios neleidžia greitai išplėtoti projekto ir parduoti daug lietuviškos galvijienos į Šveicariją", - neslėpė LMGAGA direktorius Darius Dzekčiorius.

Pasak Dariaus Dzekčioriaus (dešinėje), Lietuvos mėsinių galvijų augintojams labai svarbu įeiti į Šveicarijos rinką

Galvijų veislinės vertės vertintojas Alvydas Pečiulaitis pirmiausia akcentavo mėsos kokybę. Pirma, žemiausia, riebumo klasė (jų yra penkios) šveicarams visai nereikalinga. „Todėl mūsų augintojai prieš pardavimą privalo kiek įmanoma gerinti pašarus, šerti galvijus baltymingesniais pašarais net ir vasarą, kad labiau vystytųsi riebalai. Natūraliai Baltijos lankose besiganantys ir žole mintantys galvijai riebalų neužsiaugina ir geriausiu atveju vyriškos lyties gyvulys gali būti antros riebalų klasės. Telyčios turi didesnį polinkį į riebalus, tad jos gali būti ir trečios riebalų klasės", - paaiškino A. Pečiulaitis, pridūręs, kad reikia šerti taip, kad ir riebalų būtų, ir visas galvijo svoris neviršytų optimalaus.

„Šveicarų reikalavimai - tikslūs, konkretūs ir juos reikia vykdyti, norint tapti žaidėju jų rinkoje", - teigė A. Pečiulaitis.

Pagal „Baltic Grassland Beef" projektą perkama visa skerdena. Kainų skirtumas, kuris atsiranda atėmus išvežamos į Šveicarijos rinką brangiųjų skerdenos dalių kainą, palyginti su Lietuvos rinkoje siūlomomis kainomis, yra padengiamas. Projekto aprašuose yra įvardinta, kad projekte dalyvaujantys ūkiai gauna apie 15 proc. didesnę kainą už skerdeną nei yra siūloma vidaus rinkose. Jeigu galvijai būna „per lengvi", „Vianco" vis tiek pasiūlo palankesnes kainas nei vietinėje rinkoje. Todėl Lietuvos augintojai nuostolių nepatiria.

Kaip surasti rinką visoms jautienos dalims?

LMGAGA direktorius D. Dzekčiorius susitikime su „Vianco" atstovais dar kartą pristatė lietuvių galimybes. Kai kurie ūkininkai (Justinas Bartys ir Antanas Lučinskas), planuojantys dalyvauti projekte, norėjo konkrečių pasiūlymų, tačiau juos I. Vegmanas pažadėjo pateikti rugsėjo 13 d., kai atvyks į Lietuvos gyvulių parodą Algirdiškyje. D. Dzekčioriaus teigimu, netgi planuojama pasirašyti su ūkininkais naujų sutarčių.

Lietuvos ūkininkai susipažino su visa Šveicarijos maisto grandine

Kol kas „Vianco" kreditavimo sistema įsigyjant mėsinius galvijus yra pasinaudoję trys ūkiai - Dotnuvos eksperimentinis ūkis, Berčiūnų žemės ūkio bendrovė ir Donato Krumcholco ūkis (Zarasų r.). Dotnuvos ūkis tapo pirmąja projekto pilotine ferma kuriam „Vianco" suteikė kreditą įsigyti 35 veršingas telyčias ir vieną Aubrakų veislės buliuką. Eksperimentinio ūkio vadovas Andrius Turskis neabejoja šio projekto perspektyva ir jo nauda Lietuvos galvijų augintojams.

Ko trūksta iš Lietuvos pusės, kad „Baltijos lankų jautienos" projektas greičiau įsibėgėtų? Pasak D. Dzekčioriaus, yra tam tikri šveicarų reikalavimai, kurių reikia laikytis. Jie nėra ypatingi, bet labiau pritaikyti ekologiniams ūkiams. Iki 2018 m. tikimasi turėti ūkių tinklą, kurie atitiks tuos reikalavimus.

Didžiausia problema, kaip surasti rinką visoms jautienos skerdenos dalims, ne tik toms brangiausioms, kurias perka šveicarai. Lietuvoje šių dalių neapsimoka realizuoti dėl mažos supirkimo kainos. „Kol kas šveicarai kompensuoja kainos skirtumą, tačiau šis projektas yra verslo planas, kuris negali būti nuolat dotuojamas. Projektas turi pats save išsilaikyti", - sakė D. Dzekčiorius.  

Rinkos likusiai skerdenai ieško ir „Vianco", ir pati perdirbimo įmonė „Bell", turinti tarptautinį tinklą. Galimybės parduoti jas Šveicarijoje nėra, nes saugodami savo rinką šveicarai yra nustatę didelius muitus, kad apsaugotų vietos ūkininkus, o įvežti leidžia tik dalį tos produkcijos, kurios trūksta. Tad bemuitis įvežimas numatytas tik brangiausioms jautienos dalims.

MŪ inf.