Vilnius. Registrų centras perskaičiavo žemės ir statinių vidutinę rinkos vertę, pagal kurią nuo 2023 m. bus skaičiuojami žemės ar nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai. Paaiškėjo, kad perskaičiavus labiausiai brango žemės ūkio paskirties žemė.

Pasak Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovės Linos Kanišauskienės, Registrų centras kasmet perskaičiuoja vidutines rinkos vertes, kurios naudojamos, pavyzdžiui, paveldėjimo ar dovanojimo atvejais nustatant nuomos kainas ir pan. Kas penkerius metus vidutinės rinkos vertės prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami žemės ar NT mokesčiai.

L. Kanišauskienės teigimu, tarp žemės paskirčių labiausiai per metus padidėjo gyvenamųjų teritorijų žemės, komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypų vertės.

Penkerių metų žemės vidutinių rinkos verčių bendras pokytis – 43 procentai. Vis dėlto labiausiai per penkerius metus – 78 proc. – brango žemės ūkio paskirties, komercinės (34 proc.), pramonės ir sandėliavimo (29 proc.) ir gyvenamųjų teritorijų (26 proc.) žemė.

Didžiausias žemės ūkio paskirties verčių padidėjimas (apie 100 proc.) nustatytas Pasvalio, Ukmergės, Kauno rajonuose.

Ryškus gyvenamųjų teritorijų žemės verčių pokytis per pastaruosius 5 metus fiksuotas Molėtų, Širvintų, Ignalinos ir Anykščių r. savivaldybėse.

Komercinės, pramonės ir sandėliavimo žemės vertės labiausiai kito Vilniujr, taip pat šalia sostinės esančiose Šalčininkų ir Širvintų r. savivaldybėse, taip pat Panevėžyje, Kaune ir jų rajonų savivaldybėse.

Masinio vertinimo būdu šiemet Registrų centras iš viso įvertino beveik 6,2 mln. NT objektų: 2,5 mln. žemės sklypų ir 3,65 mln. statinių. Bendra šalies žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus augo 12, statinių – 27 procentais.