Kauno r. Pieno rinkos dalyviai - vieni su viltimi, kiti gal su nerimu - laukia, kada pradės veikti žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT" perdirbimo gamykla. Kooperatyvo vadovai sako, kad simbolinis perdirbimas prasidės jau šiemet, kitąmet įmonė galės perdirbti iki 10 proc. žaliavos, o apie realią gamyklos įtaką rinkai galima bus kalbėti 2017-aisiais. „Pienas LT" ragina žemdirbius aktyviau jungtis prie kooperatyvo ir užsitikrinti geresnę ateitį.

Praėjusią savaitę kooperatyvo „Pienas LT" vadovai pristatė gamyklos statybos eigą žemės ūkio bendrovių atstovams. Pasak kooperatyvo valdybos pirmininko Naglio Narausko, didžiausia problema įgyvendinant projektą yra ribotas laikas. Situaciją ypač pablogino įrangos tiekėjo bankrotas. Teko skelbti naują įrangos pirkimo konkursą, paisyti pirkimo procedūrų - visa tai pareikalavo papildomai laiko ir pinigų.

Nepavykus įsigyti įrangos už sutartą kainą iš bankrutavusio tiekėjo, naujoji įranga kainuoja daug brangiau. Projekto vertė išaugo nuo 30,1 iki 41 mln. eurų (be PVM). Spręsdamas dilemą, kaip įgyvendinti projektą nepažeidus terminų, kooperatyvas nusprendė skaidyti projektą etapais. Taigi pirmas etapas bus baigtas laiku, gamykloje pradės veikti vadinamosios „šlapiosios" dalies technologinė įranga.

„Pienas LT" valdybos pirmininkas Naglis Narauskas (nuotraukoje kairėje) ir administracijos vadovas Gediminas Raila

„Šlapioji" perdirbimo dalis numato, kad pienas galės būti įmonėje pasterizuojamas, separuojamas, iš bus gaminama grietinėlė, liesas pienas, tačiau galutinio sauso produkto - baltymų koncentratų - gamybos teks laukti, kol bus nupirkta ir sumontuota džiovinimo linija. Pasak N. Narausko, specialistai analizuoja galimybę laikinai pirkti baltymų koncentratų džiovinimo paslaugą, tačiau tik tokiu atveju, jei tai ekonomiškai būtų naudinga arba jei tokį reikalavimą kels Nacionalinė mokėjimo agentūra.

Jei iš pat pradžių įmonė būtų turėjusi galimybę pasirinkti brangesnės įrangos tiekėją, o ne pigesnės, gamykla, anot vadovų, jau būtų veikusi.

Pasak „Pienas LT" atstovo Vytauto Stunžėno, pasirinkta išeitis nėra pati geriausia, tačiau, tiesą pasakius, rinktis nebuvo iš ko. Įmonė priversta vadovautis ne gamybos organizavimo logika, o įgyvendinti projektą per numatytą laiką. Jo teigimu, iš supirkto pieno galima bus atskirti grietinėlę ir liesą pieną, tačiau kažko daugiau imtis nebūtų efektyvu, nes kuriama pridėtinė vertė bus labai menka. Todėl pagrindinis siekis - koncentruotų baltymų miltelių gamyba.

„Pienas LT" administracijos vadovas Gediminas Raila pabrėžė, kad koncentruotieji baltymai nėra biržų produktai, todėl jų kainai biržų kainų svyravimai įtakos neturės. Produktai bus gaminami pagal konkrečių klientų nurodytus parametrus. „Gamindami produktą, kuris nėra biržinis, užsitikrintume stabilumą ir didesnę pridėtinę vertę, išvengtume nuosmukių, kurie neišvengiami, kai kainas reguliuoja biržos", - sakė G. Raila.

Žemės ūkio bendrovių vadovai teiravosi, kaip ir kokiomis lėšomis kooperatyvas ketina užbaigti visos technologinės linijos įrengimą, įskaitant ir „sausąją" dalį? Anot N. Narausko, „sausoji" dalis turės būti įsigyta ir sumontuota savo pačių lėšomis.

Kooperatyvo vadovų susitikimas su Žemės ūkio bendrovių asociacijos nariais

Ar atidėdamas vėlesniam laikui baltymų koncentratų gamybą kooperatyvas nepraras konkurencingumo? Pasak G. Railos, Europoje yra 5-6 tokio pobūdžio produktų linijos, rinka auganti. Baltymų išskyrimo ir koncentravimo technologijos keičiasi, tobulėja, todėl ir įėjus į rinką įmanoma sukaupti lėšų tolesniam technologijos tobulinimui.

Aiškindamas apie produkto išskirtinumą, G. Raila pabrėžė, kad baltymų koncentratai dažniausiai gaunami iš išrūgų, likusių po sūrių gamybos, o šioje įmonėje planuojami gaminti koncentratai bus išskiriami iš pieno, t. y. nepaveikti rūgščių.

„Pienas LT" pieno perdirbimo gamyklos pajėgumai leis kooperatyvui perdirbti apie 650 tonų pieno per parą. Modernizavus įmonę pajėgumus galima padidinti iki 1200 tonų.

Kooperatyvas šiuo metu bendrauja su potencialiais užsakovais, domisi jų poreikiais ir yra įsitikinęs, kad pirkėjų jų gaminamai produkcijai neteks ilgai ieškoti.

„Pienas LT" vadovai ragino stambias pieno gamybos įmones prisijungti prie kooperatyvo ir taip užsitikrinti stabilią ateitį. Kooperatyvo nariais gali būti ūkiai, kurie laiko ne mažiau kaip 30 melžiamų karvių ir per dieną parduoda ne mažiau kaip 400 litrų pieno arba 150 tonų per metus.

Kooperatyvo veikloje dalyvaujančios „Ginkūnų agrofirmos" vadovas Arūnas Grubliauskis, žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas" pirmininkas Remigijus Kelneris ir kiti pieno gamintojai dalijosi savo ūkių patirtimi, tikindami, jog dalies pinigų už parduotą produkciją skyrimas gamyklai finansuoti neslegia ūkių, tačiau garantuoja užtikrintą ateitį - tai tarsi įnašas į garantinį fondą, vėliau viskas sugrįš su kaupu.

Pasak Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Broniaus Markausko, žalio pieno suvartojimas pasaulyje mažėja, tačiau auga pieno sudedamųjų dalių paklausa, būtent į tokį produktą ir orientuojasi „Pienas LT" kooperatyvas.

Bendrovių vadovai informaciją ir raginimą prisijungti vertino gana atsargiai. UAB „Litagros žemės ūkio centras" valdybos pirmininkas Džiugas Grigaliūnas apgailestavo, kad po įmonės pristatymo situacija labiau aiškesnė netapo. „Negirdėjau, kokia bus produkto kaina, kokia jo savikaina, po kiek pirks. Sakote, jei nedalyvausime, tai po dviejų metų jau nebepriimsite? Na ir gerai", - replikavo Dž. Grigaliūnas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio nuomone, kooperacija, kuri nenukreipta į galutinį perdirbtą produkciją, o tik į perpardavimą, situacijos šalyje nepakeis, todėl valstybė turėtų rasti lėšų paremti realiai į perdirbimą orientuotą pieno kooperaciją.

Anot kooperatyvo vadovų, įmonei reikėtų maždaug 10 mln. eurų paramos.

Pasak Konsultavimo tarnybos direktoriaus Edvardo Makelio, Vyriausybė kartą tiesiogiai jau yra parėmusi ūkininkų kooperaciją, kai skyrė lėšų padengti įsiskolinimus pieno gamintojams, todėl šiuo precedentu galima pasinaudoti, tuo labiau, kad Briuselis rėmimui nacionalinėmis lėšomis neprieštarautų.

MŪ inf.