Nonspetas (Nyderlandai). Europos pieno taryba (EPT), jungianti ES, Norvegijos, Šveicarijos pieno gamintojus, švenčia veiklos dešimtmetį. Per pastaruosius dešimt metų organizacija savo interesus gynė itin audringai - Briuselis, Liuksemburgas šios organizacijos dėka ne kartą skendėjo piene, traktoriai ne kartą paralyžiavo pagrindinių ES būstinių veiklą, o biurokratų sprendimais nusivylę pienininkai atviru tekstu reikalavo jų teigimu neveiksnaus Komisaro F. Hogano atsistatydinimo.

Rinkos atsakomybės programa

Pieno sektoriui niekaip neišbrendant iš istorinės krizės, Europos pieno taryba baksnoja į ES institucijų sprendimą naikinti dešimtmečiais veikusias pieno gamybos kvotas ir teigia, kad būtent šis klaidingas sprendimas sukėlė chaosą tiek Europos Sąjungos, tiek pasaulinėse pieno rinkose. Todėl EPT siūlo ES mastu priimti vieningą rinkos reguliavimo mechanizmą - Rinkos atsakomybės programą (Market Responsibility Programme) -  kuris įsijungtų atsiradus pirmiesiems signalams apie sektoriuje artėjančią krizę bei finansiškai skatintų ūkininkus laikinai savanoriškai apriboti  pieno gamybą.

Krizinei situacijai gilėjant, turėtų įsijungti privalomas pieno gamybos ribojimas ES mastu, neviršijant maksimalių nustatytų pieno kiekių. Be to, EPT ragina suteikti daugiau galių prie EK veikiančiam Pieno rinkos stebėjimo centrui, kuris, turėtų stebėti, kad žaliavinio pieno kaina nekristų žemiau 45 centų už litrą.

Europos pieno tarybos įvairiose šalyse atlikta analizė rodo, kad pieno gamintojų gamybos kaštai yra didesni nei 0,45 euro už litrą žaliavinio pieno. Todėl, anot EPT prezidento Romualdo Šaberio, pieno gamintojai privalo reikalauti gamybos kaštus padengiančios pieno kainos, leidžiančios pieno gamintojams išgyventi, išlaikyti ūkiuose dirbančius darbuotojus ir užtikrinti sektoriaus gyvybingumą.

Europos pieno taryboje Lietuvos gamintojams atstovauja Jonas Vilionis (antras iš kairės)

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos, priklausančios Europos pieno tarybai nuo 2015 m. pavasario, tarybos pirmininko Jono Vilionio teigimu, šis EPT reikalavimas yra pagrįstas. Pavyzdžiui, Lietuvoje iš pieno gamybos per šiuos metus pasitraukė apie 5 000 ūkininkų, bei per 10 000 sumažėjo melžiamų karvių.

Anot J. Vilionio, pieno gamyba nebėra patraukli verslo šaka ir į šį sektorių nebeateina jauni, perspektyvūs ūkininkai. Prie dabartinių žaliavinio pieno kainų ūkininkai nebepajėgia ne tik konkuruoti, bet ir išgyventi. Ūkiai arba traukiasi iš gamybos, arba pereina prie kitų žemės ūkio šakų. J. Vilionis, piešdamas itin niūrią pienininkystės ateitį Lietuvoje, akcentuoja, kaip svarbu tebedirbantiems pieno gamintojams asocijuotis ir burtis bendrai veiklai.

Norvegijos patirtis

Narystė EPT veikloje atveria plačias galimybes pieno gamintojų bendradarbiavimui ir interesų gynimui ES lygmeniu. J. Vilionis akcentavo, jog Europos pieno taryba svarsto įvairius bendro pieno rinkos reguliavimo modelius, įskaitant Norvegijoje galiojantį modelį, pagal kurį valstybė nustato, kiek pieno turi būti pagaminta, ir paskirsto pieno kvotas šalies regionams, siekdama užtikrinti tolygią gamybą visose šalies dalyse. Pieno gamintojams užtikrinama stabili pieno kaina, kuri stabiliai kyla, o pieno gamyba suvokiama kaip patrauklus, pajamas generuojantis verslas.

Diskusijose apie D. Britanijos išstojimo iš ES referendumo padarinius, EPT laikosi pozicijos, jog šio referendumo rezultatai turės įtakos visam pieno sektoriui. D. Britanijos populiacija siekia 64 mln. gyventojų, tai vienas didžiųjų pieno produktų importuotojų. Nuo D. Britanijos rinkos itin priklausomos kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Airija. ES ir D. Britanija turėtų siekti susitarimo, padėsiančio išsaugoti bendrą rinką (geriausiai - su bendrais standartais ir be muitų).

Apibendrindamas narystės Europos pieno taryboje privalumus, J. Vilionis pabrėžė, jog ši organizacija pasirengusi aktyviai siekti tiesioginių išmokų suvienodinimo tarp ES senbuvių ir šalių naujokių. Reformuojant BŽŪP šis klausimas įgyja ypatingą svarbą. Drauge su Lietuvos atstovu Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete B. Rope būtina pradėti diskutuoti apie Lietuvos ūkininkams ir pieno gamintojams palankiausią naujosios BŽŪP struktūrą.

LPGM, MŪ inf.