Briuselis / Pekinas. Europos ir Kinijos prekybos santykiuose aštrėjant įtampai, tai gali turėti ilgalaikį poveikį eksporto rinkoms ir kainoms Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkoje, rašoma naujoje tarptautinės rizikos valdymo bendrovės „Coface“ apžvalgoje.

Europai spalį priėmus sprendimą įvesti muitus kiniškiems elektromobiliams, Pekinas nedelsdamas atsakė paskelbdamas apie muitus Europos brendžio importui, ypač prancūziškam konjakui ir armanjakui, dėl kurio nuo 2024-ųjų pradžios atliekamas tyrimas dėl dempingo.

Kartu Kinija pradėjo tyrimą dėl nesąžiningų subsidijų, susijusių su europietiškais pieno produktais ir kiauliena. Tarp Briuselio ir Pekino bręsta nauja prekybos įtampos era, o artėjantis prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimas į Baltuosius rūmus kelia naujų prekybos karų grėsmę.

Kinijos atsakas į Europos muitus elektromobiliams yra nukreiptas į pagrindines Europos eksporto prekes, tikintis būsimų prekybos derybų. Kinų tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama žemės ūkio ir maisto produktams iš šalių, kurios palaiko tarifus – Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos.

Prancūzijos brendžio gamintojai, ypač tie, kurių prabangūs prekės ženklai ne tokie atpažįstami, nuo spalio pabaigos Kinijoje susiduria su muitais.

Ateityje Europos kiaulienos ir pieno sektoriams irgi gali būti taikomi muitai, o tai turės įtakos kainoms visoje vertės grandinėje, ypač Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Kinija naudojasi padėtimi Europoje

Pekinas nusitaikė į svarbų Europos ekonomikos sektorių, sukuriantį maždaug 3 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP) ir 13 proc. darbo vietų. Šie tyrimai taip pat orientuoti į dinamišką eksporto sektorių, kuris teigiamai prisideda prie Europos prekybos balanso.

2022-aisiais ES prekybos žemės ūkio ir maisto produktų perviršinis balansas siekė 33 mlrd. eurų, o visas žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 200 mlrd. eurų.

Kinija žino, kad ES žemės ūkio ir maisto pramonė yra labai subsidijuojama pagal Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Šiuo metu dėl brendžio ir kiaulienos atliekamas antidempingo tyrimas, o dėl pieno – antisubsidijų tyrimas.

Šį pavasarį keliose Europos šalyse vykę žemės ūkio protestai išryškino didėjančią atskirtį tarp Europos vyriausybių ir ūkininkų. Taigi Kinijos institucijos naudojasi padėtimi Europoje, kad padidintų spaudimą Briuseliui.

Kritikuodama paramą Europos žemės ūkiui, Kinija ne tik taikosi į BŽŪP, dėl kurios ES kyla nesutarimų, bet ir atkreipia dėmesį į pagrindinius jos naudos gavėjus, kurių dalis Briuselyje pritarė muitų įvedimui kiniškoms elektrinėms transporto priemonėms.

Tarp jų – Prancūzija, kuri yra didžiausia BŽŪP subsidijų gavėja, po jos rikiuojasi Ispanija ir Vokietija.

Iššūkis ir kinams

Tačiau Kinijos kontrpuolimas gali atskleisti esmines problemas jos pačios žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje. Kaip ir kituose Kinijos sektoriuose, pasiūla šiuo metu viršija paklausą, todėl žemės ūkio produktų kainos mažėja ir kyla grėsmė ūkių finansiniam gyvybingumui.

Per pirmuosius dešimt 2024-ųjų mėnesių pieno kainos palyginti su praėjusiais metais sumažėjo 3 proc., o kiaulienos kainos, palyginti su pastaraisiais trejais metais, sumažėjo 23 procentais. 

Todėl sankcijos Europos pieno ir kiaulienos importui gali būti panaudotos ne tik deryboms su Europos Komisija, bet ir siekiant sumažinti rinkos prisotinimą. Tačiau, skirtingai nei plieną, Pekino galimybės eksportuoti perteklinę pieno produkciją yra labai ribotos. 

2008-aisiais didelio masto pieno užterštumas melaminu paveikė daugiau kaip 300 tūkst. vaikų. 52 tūkst. vaikų buvo hospitalizuoti ir mirė mažiausiai šeši kūdikiai. Nuo to laiko mažai šalių nori importuoti kinišką pieną.

Prancūziškam brendžiui kol kas tenka didžiausia našta dėl didėjančios įtampos Kinijos ir Europos prekybos santykiuose. Prieš kelias savaites Pekinas paskelbė, kad būtent jam nuo šiol bus taikomi vidutiniškai 35 proc. muitai. Į Kiniją iš Europos eksportuojamas daugiausia prancūziškas konjakas, taip pat armanjakas.

Kinija yra antra pagal dydį prancūziško konjako eksporto rinka po JAV ir sudaro ketvirtadalį viso eksporto, todėl ši rinka yra labai svarbi šiam sektoriui. Anot „Coface“, kainų padidėjimą dėl muitų įvedimo aukščiausios klasės ir itin aukštos kokybės spiritiniams gėrimams Kinijos vartotojai greičiausiai iš dalies absorbuotų ir tai turėtų tik nedidelį poveikį pardavimams. Tačiau tai turėtų daug didesnį neigiamą poveikį mažiau prestižinių prekės ženklų brendžio pardavimui Kinijos rinkoje.

Galima grandininė reakcija

Po metų panašūs tarifai gali būti pritaikyti kiaulienai ir pieno produktams. Praradus Kinijos eksporto rinką, Europos pieno ir kiaulienos bendrovės susidurtų su didele našta, o kainos Europoje padidėtų.

Prancūzijai ir Ispanijai tektų didžiausia galimų Kinijos muitų kiaulienai ir pieno produktams našta. Kinija yra pagrindinė Prancūzijos pieno ir išrūgų eksporto kryptis ir antra pagal dydį kiaulienos rinka. Taip pat Kinijai tenka 11 proc. Ispanijos kiaulienos eksporto – ši antroje vietoje po Italijos. Ūkininkų ir perdirbėjų pajamų praradimas dar labiau pablogintų šių dviejų sektorių sąlygas tose šalyse.

Kinijos ir Europos prekybos santykių pablogėjimas gali sukelti grandininę reakciją. Nesant dvišalių susitarimų, Kinijos tyrimai ir galimos kliūtys taikant muitus gali būti taikomos ir kitiems produktams.

Atsižvelgiant į Briuselio ketinimus apriboti didžiulį Kinijos elektromobilių antplūdį į Europos rinką, ribotą Pasaulio prekybos organizacijos, kaip pasaulinių prekybos santykių reguliatoriaus, vaidmenį ir blogėjančią pasaulinę geopolitinę ir ekonominę padėtį, tikėtina, kad prekybos įtampa išliks. Tarp žemės ūkio ir maisto produktų, kuriems gresia pavojus – sūris ir vynas bei šampanas.

Pekinas gali priversti Kinijos automobilių pramonės įmones sumažinti investicijas Europoje. Tai dar labiau pagilintų Europos šalių nesutarimus, supriešindama žemės ūkio milžines – Prancūziją, Italiją, Lenkiją – ir Vidurio Europos automobilių pramonę.