Klaipėdos r. Ekologiškų grūdų poreikis auga sparčiau, negu sugebama jį patenkinti. Daugiausia lietuviškų ekologiškų grūdų eksportuojami kaip pašariniai į Vakarų Europos šalis, tačiau didėja ir maistinių grūdų paklausa. Svarbu, kad grūdai atitiktų visus ekologinei produkcijai keliamus reikalavimus, nes bet koks skandaliukas gali virsti sunkiai nusikratomu neigiamu šleifu.
Bendrai paėmus, ekologiškų grūdų poreikis didėja - tokią žemdirbius turinčią pradžiuginti tendenciją įžvelgė bendrovės „Agrolitpa" direktorius Virginijus Kliučininkas, kalbėdamas praėjusią savaitę Klaipėdos rajone vykusiame ekologinio sektoriaus dalyvių susitikime-lauko dienoje. Jis sakė, kad šiuo metu aktyviai sudarinėjami ekologiškai užaugintų rugių, kvietrugių, speltų pardavimo sandoriai.
Kurį laiką speltų kainos dėl didelės perprodukcijos buvo itin žemos, tačiau dabar situacija nėra tragiška - kainos truputį ūgtelėjusios ir siekia 215 eurų/t (be PVM) ūkininko kieme. Žinoma, iki kažkada buvusių kainų aukštumų - 450-460 eurų/t - dar toli, bet akivaizdu, kad speltos po truputį lipa iš duobės.
Pasak V. Kliučininko, galima spėti, kad labai populiarūs šį supirkimo sezoną bus kvietrugiai, numatomas ir didžiulis rugių poreikis - galbūt jų buvo mažiau pasėta. Taip pat bus paklausūs ekologiški kviečiai, žirniai, pupos, lubinai.
O štai ekologiškus grikius parduoti gali būti sunkiau, ir jų kaina vargu ar perkops 500 eurų, o dabar svyruoja apie 400 eurų/t (pernai grikiai buvo kur kas brangesni - 550 eurų/t). Galima spėti, kad šiemet jausis grikių produkcijos perteklius - jų mūsų šalyje deklaruota net 65 tūkst. ha (pernai buvo 45 tūkst. ha). Didžiuliai grikių plotai pasėti Čekijoje ir kitose Rytų Europos šalyse.
Optimizmo nesuteikia ir tas faktas, kad praėjusį sezoną Lietuva nuskambėjo kaip glifosuotų grikių eksportuotoja - po atliktų kokybės tyrimų sugrąžinta kelios dešimtys vilkikų su grikiais. Ir nors tai buvo chemizuotai auginti grikiai, bet negatyvios informacijos šleifas krenta ant visų Lietuvoje išaugintų grikių ir dabar į juos bus žiūrima labai atsargiai. „Siūlome produkcijos tyrimus daryti iš karto, o ne laukti jų rezultatų tada, kai produkcija jau išgabenta iš Lietuvos", - patarė V. Kliučininkas.
Kanapių augintojai ar planuojantys šiuos augalus auginti žemdirbiai susidomėjo bendrovės „Agropro" siūlomomis paslaugomis. Kaip pabrėžė šios bendrovės žaliavų pirkimo ir administravimo vadybininkas Mindaugas Gaurys, jo atstovaujama įmonė yra didžiausia pluoštinių kanapių augintoja, perdirbėja ir prekybininkė Baltijos šalyse. Ši bendrovė yra oficiali Finola veislės pluoštinių kanapių dauginamosios medžiagos platintoja Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Moldovoje.
„Vykdome užsakomąjį žaliavos auginimą, produkcijos perdirbimą ir tiekimą. Kredituojame ūkininkus, pageidaujančius auginti pluoštines kanapes", - sakė M. Gaurys. Didžioji dalis „Agropro" produkcijos (nelukštentos pluoštinių kanapių sėklos, proteinas, lukštentos kanapių sėklos bei pluoštinių kanapių sėklų aliejus) yra eksportuojama į Europos šalis - Nyderlandus, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Italiją ir kitas.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) taip pat jau ne pirmi metai eksportuoja nemažus ekologiškos produkcijos kiekius. „Sudarome tiesiogines sutartis su stambiais Vakarų Europos malūnais dėl produkcijos tiekimo. Grūdai turi būti kokybiški, išvalyti ir išdžiovinti", - sakė grūdų pardavimus LEŪA organizuojantis Viktoras Bergneris.
Pasak V. Begnerio, jaučiamas didelis pašarinių grūdų poreikis iš Vokietijos ir Austrijos, auga ir ekologiškų maistinių grūdų rinka. Ne vienų metų patirtį pardavimų srityje turintis V. Bergneris patarė žemdirbiams neapsigauti ir sudarant sutartis, numatyti produkcijos išvežimo iš ūkio sandėlių laiką. Mat būna, kad sukontraktuota produkcija neišvežama iš ūkininko ūkio iki liepos mėnesio.
„Taip išeina, kad tokiu atveju žemdirbys sandėliavimo paslaugas teikia už dyką", - atkreipė dėmesį V. Bergneris ir ragino kaskart atidžiai skaityti sutarties sąlygas. Jo skaičiavimu, jau artimiausiomis savaitėmis turėtų išryškėti šio sezono grūdų supirkimo kainos ir pasimatyti tikroji vienos ar kitos rūšies grūdų produkcijos paklausa.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Augo Klaipėdos uosto krova
2024-11-21 -
Pieno kaina spalį ūgtelėjo
2024-11-20 -
Ekologiški grūdai: avižų kaina kilo labiausiai
2024-11-18
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)