Per dešimtmetį žemės kaina išaugo trigubai
2021-09-10

Vilnius. Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per dešimt metų pabrango daugiau nei tris kartus ir bankininkai prognozuoja, kad kol kas šiai tendencijai keistis nėra prielaidų.

Banko „Luminor“ specialistai teigia, kad visose trijose Baltijos šalyse žemės ūkio paskirties žemė yra likvidus turtas, todėl jį, kaip užstatą, vertina kredito įstaigos. Nors visose trijose Baltijos šalyse žemės ūkio paskirties žemės kainų vidurkis panašus, brangiausi sklypai – Lietuvoje.  Nedaug atsilieka Latvija, kiek daugiau – Estija.

Baltijos šalių statistikos institucijų (Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos, Latvijos statistikos departamento, Estijos žemės tarnybos) duomenimis, 2020 metais hektaras žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje vidutiniškai kainavo 4127 eurus, Estijoje – 3553 eurus, 2019 metais Latvijoje – 3922 eurus.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Pasak „Luminor“ verslo klientų skyriaus vadovo Vyčio Žegužausko, laikotarpio pradžioje – 2011 metais – hektaras Baltijos šalyse kainavo tik kiek daugiau nei 1000 eurų. Nuo to laiko ji brango kasmet, o anksčiau pirmavusią Latviją 2015 metais brangiausios žemės varžybose aplenkė Lietuva. 

„Nemanau, kad artimiausiu metu šioje rinkoje kas nors keisis – žemė yra baigtinis resursas, tad jo paklausa patiria nuolatinį spaudimą. Be to, egzistuojanti ES išmokų sistema ir tobulėjančios žemės ūkio technologijos lemia, kad faktinė grąža iš žemės vieneto nuolat didėja, tad žemės kainos augimui pakanka visiškai racionalių priežasčių. Jei dar pridėsime papildomų faktorių, tokių kaip geri lūkesčiai, augantis laisvų pinigų kiekis ir nekilnojamojo turto populiarumas, gausime išvadą, kad žemės kaina ilguoju laikotarpiu, tikėtina, augs“, - sako V. Žegužauskas.  

Pasak jo, Baltijos šalyse žemės kaina taip pat koreliuoja su derliaus rodikliais – fiksuoti brangimo šuoliai 2012, 2013 ir 2015 metais sutampa su geresniu nei įprasta derliumi ir, atitinkamai, didesnėmis ūkininkų pajamomis.

Banko atstovo teigimu, Lietuvoje yra apie 3 milijonus hektarų dirbamosios žemės, Latvijoje apie 1,8 milijono, o Estijoje – mažiau nei milijonas hektarų. Tad nors ir atrodytų, kad mažesnė pasiūla Estijoje turėtų lemti didžiausią kainą, tačiau yra atvirkščiai – ten ji pigesnė.

V. Žegužausko teigimu, tai lemia keli faktoriai: Estijoje ir Latvijoje didelė dalis ūkių užsiima pienininkyste, tad derlingesnės, taigi ir brangesnės, žemės poreikis mažesnis. Tai pat tikėtina, kad kainų skirtumas dar labiau didės Lietuvoje pamažu konsoliduojant žemę didesniais masyvais – tokių plotų vertė rinkoje yra didesnė. Estijoje žemės plotų konsolidacija toliau pažengusi, tuo tarpu Lietuvoje šis procesas labai išsitęsęs dėl įvairių priežasčių, įskaitant žemės grąžinimo niuansus bei griežtesnį rinkos reguliavimą.

Vis dėlto, nors ir trigubai per dešimt metų pabrangusi, Europoje Baltijos šalių žemė išlieka viena pigiausių. Tai parodė šių metų pradžioje Latvijos nekilnojamojo turto rinkos tarpininkės „Latio“ kartu su ekspertais atlikti tyrimai. Tuomet kainos vertintos pagal dvi žemės ūkio paskirties žemės kategorijas – brangesnę dirbamą žemę ir pigesnes daugiametes ganyklas. Nustatyta, kad brangiausia dirbama žemė Europoje – Nyderlanduose, kur jos hektaras kainuoja 69,6 tūkst. eurų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai