Kaunas. Daugumai Lietuvos bulvininkystės ūkių šiemet pavyko išauginti gausesnį derlių, tačiau realizacijos galimybės suprastėjo – Europos rinkoje juntamas bulvių perteklius, spaudžiantis kainas.

Šakių r. Jokūbonių kaime ūkininkaujantis Martynas Laukaitis, valdantis apie 300 ha bulvių ir vadovaujantis žemės ūkio kooperatyvui „Suvalkijos daržovės“, teigia, kad pagrindinis iššūkis šiuo metu yra ne derliaus kiekis, o jo pardavimas.

Kooperatyvas iš viso augina apie 2 000 ha daržovių, iš jų – apie 1 200 ha bulvių.

Pasak M. Laukaičio, realizuojant derlių prioritetas teikiamas Lietuvos rinkai, tačiau ji yra nedidelė, todėl nemaža dalis produkcijos paprastai eksportuojama į kitas Europos šalis. Vis dėlto šiemet situacija pasikeitė – pagrindinėse bulves auginančiose šalyse, tokiose kaip Lenkija, Vokietija, Belgija, Prancūzija ir Nyderlandai, bulvių derlius vidutiniškai buvo apie 15 proc. didesnis nei pernai.

Dėl išaugusios pasiūlos vietinės rinkos pirmiausia aprūpinamos savos kilmės produkcija, o importo poreikis sumažėjo.

Be to, eksportuojant bulves reikšmingą savikainos dalį sudaro transportavimo kaštai, todėl konkurencingumas užsienio rinkose dar labiau menksta.

Remiantis preliminariais duomenimis, Lietuvoje bulvių pasėlių plotas 2025 m., palyginti su 2024 m., padidėjo apie 100 ha.

Ūkininkas ir žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į pasaulines tendencijas – anksčiau Europos šalys didelę dalį bulvių perdirbdavo į gruzdintas bulvytes ir eksportuodavo į Azijos rinkas, tačiau pastaraisiais metais Azijos šalys vis aktyviau pačios apsirūpina šia produkcija. Kinija sparčiai plečia bulvių pasėlių plotus, todėl Europos rinka tampa dar labiau perpildyta.

Dalis pasėlių nukentėjo nuo liūčių

Ne visi augintojai galėjo džiaugtis geru derliumi. Pasak M. Laukaičio, dalis Lietuvos ūkininkų patyrė didelių nuostolių dėl intensyvių liūčių vegetacijos metu ir apsemtų laukų.

Neapibrėžtumas dėl bulvių išsilaikymo sandėliuose taip pat verčia augintojus skubėti realizuoti produkciją. Dėl to supirkimo kainos šiuo metu yra iki 30 proc. mažesnės nei pernai.

Viltis – po Naujųjų metų

M. Laukaitis tikisi, kad po Naujųjų metų bulvių ir kitų daržovių rinka turėtų stabilizuotis. Šiuo metu sudėtinga tiksliai įvertinti užsienio augintojų turimus kiekius, o Lietuvos rinka, būdama maža, yra stipriai priklausoma nuo bendrų europinių tendencijų.

Derlius geras, kainos – spaudžiamos

Marijampolės sav. ūkininkė Vaida Daugėlienė pasakoja, kad šiemet iš hektaro prikasė apie 70 t bulvių. Nors vienas laukas nukentėjo nuo liūčių, likusi produkcija užaugo sveika ir kokybiška.

Ūkyje augintos įvairaus ankstyvumo veislės – Soraya, Gala, Red Sonia, Vega ir Jelly. Dalį derliaus ūkininkė jau realizavo Lietuvos prekybos centruose, o ateityje planuoja investuoti į modernius sandėlius.

Jurbarko r. ekologinės gamybos ūkininkas Giedrius Greičius teigia, kad šiemet derlius buvo apie 50 proc. didesnis nei pernai, tačiau supirkimo kainos beveik perpus mažesnės. Už 1 kg didmeninės produkcijos šiuo metu gauna apie 20 euro centų.

Produkcija realizuojama tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse, tačiau, pasak ūkininko, didžiausias iššūkis yra ne užauginti, o pelningai parduoti produkciją.

Pasvalio r. ūkininkas Algis Maračinskas, auginęs 18 ha bulvių, taip pat pastebi, kad realizacija vyksta prasčiau nei pernai, nors derlius gerokai gausesnis.

Ūkyje augintos veislės – Soraya, Concordia ir Jelly. Bulvės tiekiamos Lietuvos rinkai, pagal specialias programas pristatomos ugdymo įstaigoms.