Vilnius. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugelio maisto produktų kainos augo. Mažiausiai brango mėsa ir kiaušiniai, pigi liko tik kiauliena.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) analitikų, sudėtinga prognozuoti, kokie pokyčiai laukia vartotojų, bet tendencijos nepalankios.

Penktadalis išlaidų – maistui

Statistika rodo, kad lietuvių išlaidos maistui sudaro 19 proc. visų vartojimo išlaidų. Latvijoje jos siekia 23,4 proc., Estijoje – 20,3, Lenkijoje – 16,7, vidutiniškai ES – 16,4 procento.

Pasak ŽŪM Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, Lietuvoje daugiausia pinigų išleidžiama mėsos (4,1 proc.), pieno, sūrio ir kiaušinių (3,6 proc.) bei duonos ir grūdų produktams (2,9 proc.). Panaši maisto išlaidų struktūra yra ir kaimyninėse valstybėse bei ES.

ŽŪM atstovo teigimu, mūsų šalyje pastaraisiais metais maisto kainos augo sparčiau nei vidutiniškai ES.

Brango ir duona, ir sviestas

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) išanalizavo praėjusių metų paskutinio ketvirčio mažmeninių kainų kitimo tendencijas – palygino 2021 m. IV ketvirtį su III ketvirčiu.

Tyrimai rodo, kad minėtu laikotarpiu parduotuvėse brango beveik visi maisto produktai. Padidėjo ne tik tamsios duonos (7,8 proc.), bet ir batono (8,5 proc.) mažmeninės vidutinės kainos.

Atsižvelgiant į tai, kad grūdų supirkimo kainos 2021 m. paskutinį ketvirtį tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse augo, o žaliavų, transportavimo, energijos išteklių, logistikos ir darbo jėgos kainos taip pat didėja, galima tikėtis, kad ir toliau brangs duonos gaminiai.

Vidutinė mažmeninė sviesto (82 proc. riebumo) kaina pakilo 1,5 proc., o Tilsit tipo sūrių – 2,5 procento.

Tikėtina, kad dėl aukštų pieno supirkimo kainų, išaugusių žaliavų, transportavimo ir energijos kaštų bei didelės pieno gaminių paklausos 2022 m. I ketvirtį šių gaminių vidutinės mažmeninės kainos liks aukštesnės, netgi gali truputį padidėti.

Pigi tik kiauliena

Nepabrango tik kiauliena. Visų analizuojamų šios mėsos produktų vidutinės mažmeninės kainos praėjusį ketvirtį mažėjo. Europos Komisija prognozuoja, kad šiemet kiaulienos gamybos augimas ES šalyse sulėtės, o jos bus suvartojama 0,5 proc. mažiau.

Statistikos duomenys rodo stabilumą galvijininkystės sektoriuje – galvijų supirkimo kainos pernai augo lėtai. Manoma, kad artimiausiu metu jų produktų mažmeninės vidutinės kainos liks stabilios, tačiau gali kiek padidėti.

Pesimistinės prognozės

ŽŪIKVC duomenimis, 2021 m. IV ketvirtį, palyginti su III ketvirčiu, kiaušinių kainos kito menkai. Nors atvėsintų viščiukų broilerių kaina Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 6,7 proc., tačiau buvo 9,2 proc. aukštesnė nei 2020 m. IV ketvirtį.

Dėl didesnių transportavimo kaštų, paukštienos savikainos ir kylančių kainų eksporto rinkose pavasarį atvėsintų viščiukų broilerių vidutinė mažmeninė kaina Lietuvoje turėtų padidėti.

Nyderlandų banko „Rabobank“ analitikai prognozuoja, kad darbuotojų trūkumas paukštienos gamybos ir perdirbimo įmonėse, brangstantis eksportas ir didėjančios energijos kainos lems paukštienos kainų augimą visame pasaulyje.

Bulvių ir lauko daržovių vidutinės mažmeninės kainos paskutinį 2021 m. ketvirtį sumažėjo dėl sezoniškumo: bulvių – 26,3 proc., burokėlių – 32,8, morkų – 27,9, kopūstų – 21,4, svogūnų – 11,1 procento.

Agurkų ir pomidorų vidutinės mažmeninės kainos buvo didesnės atitinkamai 67,9 proc. ir 15,3 procento.

Įvertinant mažesnį bulvių ir daržovių derlių, brangstančius energetinius išteklius, didėjančius atlyginimus, bulvių ir daržovių vidutinės mažmeninės kainos 2022 m. I ketvirtį neturėtų mažėti.

Pernai obuolių supirkimo kaina Lietuvoje buvo 22,2 proc. didesnė nei 2020-aisiais.