Kaunas. Pasirodžius informacijai, kad į Lietuvą įvežta 11 tonų nelegalių herbicidų, Lietuvos augalų apsaugos asociacija pareiškė, kad šis atvejis nėra vienintelis.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovė Zita Varanavičienė „Mano ūkiui“ teigė, kad šis atvejis tik patvirtino įtarimus, jog ir mūsų šalyje gali būti didžiuliais kiekiais prekiaujama falsifikuotais augalų apsaugos produktais (AAP), naudojantis lygiagrečią prekybą augalų apsaugos produktais reglamentuojančiomis nuostatomis. Anot jos, panašūs atvejai buvo užfiksuoti 2014 ir 2015 metais.

„Nelegalių  augalų apsaugos produktų gamyba ir platinimas yra šešėlinis verslas visame pasaulyje. Jis toks pats pelningas kaip prekyba narkotikais ar žmonėmis. Tačiau už šias veiklas tenka baudžiamoji atsakomybė, o už nelegalių  augalų apsaugos produktų platinimą nėra jokios atsakomybės. Gali būti baudžiama tik už jų naudojimą, kai skiriama bauda iki 60 eurų. Asociacija atstovauja legaliai gaminančios ir prekiaujančios įmones, kurios vykdydamos  skaidrią veiklą ir mokėdamos visus mokesčius, susiduria su nesąžininga konkurencija “, – sakė Z. Varanavičienė.

Ji pažymi, kad Augalų apsaugos produktų tiekimą rinkai reglamentuoja Europos Sąjungos tiesioginio taikymo Reglamentas Nr. 1107/2009. Jis nustato griežtus augalų apsaugos produktų vertinimo kriterijus. Siekiant rinkos savireguliacijos, politikai nustatė lygiagrečios prekybos principus. Lygiagrečios prekybos leidimas suteikiamas supaprastinta tvarka, jei produktai tapatūs, t.y. savo sudėtimi yra tapatūs augalų apsaugos produktui, kuris jau yra registruotas (kitaip-referencinis produktas).  Šios reglamento nuostatų laisvas interpretavimas  tapo falsifikatų tiekimo rinkai priedanga“, – teigia Z. Varanavičienė.

Kai LAAA sužinojo apie tai, kad į Lietuvą gali būti įvežtas didelis kiekis nelegalių herbicidų, kreiptasi į Valstybinę augalininkystės tarnybą. „Ji skyrė inspektorių, paėmėme mėginį, kuris buvo nugabentas į BASF laboratoriją. Gauti laboratorinių tyrimų rezultatai įtarimus patvirtino – šie produktai savo chemine sudėtimi labai skiriasi nuo leidime nurodyto originalaus produkto“, – teigė Z. Varanavičienė.

Neoficialiais duomenimis, įtarimų sukėlė tai, kad esą herbicidai buvo įsigyti Lenkijoje, paskui vežti į Jungtinę Karalystę, kur buvo perpakuoti, o tada atvežti į Lietuvą. Šių herbicidų mažmeninė kaina Lietuvoje siektų apie 220 tūkst. eurų.

Chemikalus importavusi įmonė teigia nemačiusi įrodymų, kad produktas nesaugus. Įmonės atstovas BNS sakė, kad įmonė yra šmeižiama, nes nėra objektyvių įrodymų, jog platinami produktai nesaugūs, ir ketina kreiptis į teismą.

MŪ inf.