Kaunas. Lietuvos veterinarijos gydytojai baigia jubiliejinius metus – šalies veterinarija skaičiuoja veiklos šimtmetį. Tačiau kartu su metais daugėja ir permainų, ir rūpesčių. 

2018-ieji Lietuvos veterinarijos gydytojams išties neeiliniai. Kartu su visos valstybės ir savo profesijos 100 metų jubiliejumi jie minėjo ir Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) 95-metį. Posakis, kad gydytojas gydo žmogų, o veterinaras – žmoniją, kone kasdien įgauna vis didesnę prasmę.

Ilgametis LVGA prezidentas prof. Vidmantas Bižokas, 47-ajame LVGA suvažiavime pradėdamas skaityti metinę ataskaitą, teigė, kad didelių įvykių ar sukrėtimų per šiuos metus neįvyko, veterinarijos gydytojo vaidmuo visuomenės gyvenime išlieka labai svarbus, ypač atsižvelgiant į pastarųjų metų svarbiausias aktualijas – didėjantį mikrobų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, kovą su zoonozėmis, plintantį afrikinį kiaulių marą.

LVGA suvažiavime dalyvavo apie 200 veterinarijos gydytojų

Šiais metais LVGA papildė būrys smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų, susibūrusių į Smulkiųjų gyvūnų praktikos sekciją (SGPS). Per mažiau kaip metus į šią sekciją įstojo 64 nariai. Tai, pasak LVGA prezidento, neblogas rezultatas, be to, sekcija jau surengė kelis aukšto lygio seminarus ir turi gražių planų ateičiai.

LVGA vienija 558 narius, suvažiavime jų dalyvavo apie 200. Suvažiavimo išvakarėse LVGA sulaukė dar vieno prašymo priimti į jos gretas – tokį pageidavimą išreiškė LSMU Veterinarijos akademijos kancleris profesorius Mindaugas Malakauskas. Iš viso asocijuotų veterinarijos gydytojų, įskaitant Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų ir Veterinarijos farmacijos asociacijų narius yra 903. Aktyvių veterinarijos gydytojų yra 2 550, iš jų 779 dirba privačioje praktikoje.

Šiemet asociacijoje teko daug diskutuoti įvairiais teisės klausimais. V. Bižokas pasidžiaugė dalykiniais santykiais su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kur veterinarijos gydytojai visada yra išklausomi. Tuo pačiu profesorius pripažino, kad kai kurie sprendimai yra politiniai, nepriklausantys nuo VMVT, ir su tuo kartais tenka susitaikyti. Vienas tokių sprendimų, ko gero, yra dėl gyvūnų ženklinimo, kai šią procedūrą galės atlikti ne tik veterinarijos gydytojai ar jų prižiūrimi felčeriai, bet ir gyvūnų globėjai.

LVGA prezidentas prof. Vidmantas Bižokas dar kartą pabrėžė, kad veterinarijos gydytojo vaidmuo visuomenės gyvenime išlieka labai svarbus

LVGA prezidentas atkreipė dėmesį, kad į SGPS inicijuotą pasiūlymą drausti LVGA narių profesinę atsakomybę norinčių beveik nebuvo. Bet Asociacijoje yra kaupiamas tam tikras fondas, iš kurio ateityje galėtų būti draudžiami SGPS veterinarijos gydytojai.

Didelė finansinė našta Asociacijai yra narystės tarptautinėse organizacijose mokestis, netgi buvo svarstymų trauktis iš jų. Tačiau Asociacijai, kaip Žemės ūkio rūmų narei, jau trečius metus per NMA skiriama parama šiems mokesčiams sumokėti. Šiemet finansuota 100 proc. paraiškose nurodytų ir finansuoti tinkamų išlaidų – 7 341 Eur. Narystė Pasaulio veterinarijos asociacijoje (WVA) per metus atsieina 6 470 Eur, Europos veterinarijos federacijoje (FVE) – 871 Eur.

Asociacija daug dėmesio skiria veterinarų profesinei kvalifikacijai – per metus surengti 23 kvalifikacijos kėlimo seminarai.

Kitais metais LVGA laukia nauji prezidento ir valdybos rinkimai. V. Bižokas garsiai iš tribūnos pasakė, kad jau norėtų šias pareigas perduoti kitam Asociacijos nariui.

Suvažiavime dalyvavęs prof. Mindaugas Malakauskas teigė, kad tolimesnės veterinarijos gydytojų, ypač dirbančių regionuose, perspektyvos žemės ūkyje kelia nemažai iššūkių. „Veterinarijos gydytojų rengiama tikrai daug, tačiau tradicinė veterinarija, susijusi su produkcijos gyvūnais, tiek mums patiems, tiek valstybinėms institucijoms kelia daug klausimų: koks veterinarijos vaidmuo, kaip paskatinti rinktis darbą su produkcijos gyvūnais ir kiek to reikia pačiai valstybei, kalbant apie šiandienos situaciją. Tikiuosi, ateinančiame šimtmetyje rasime atsakymus į svarbius klausimus, matysim veterinarijos gydytojo profesiją kaip prestižinę, puoselėsime ją, įdėsime visą širdį, kad veterinarijos gydytojo profesija, tikrai gerbiama, ateityje būtų dar labiau gerbiama“, - kalbėjo LSMU Veterinarijos akademijos kancleris.

Prof. Mindaugas Malakauskas teigė, kad tolimesnės veterinarijos gydytojų, ypač dirbančių regionuose, perspektyvos žemės ūkyje kelia nemažai iššūkių

VMVT veterinarijos gydytojams mažina biurokratinę naštą

Suvažiavime dalyvavęs VMVT direktorius Darius Remeika nepraleido progos dar kartą padėkoti didžiausiems tarnyboms pagalbininkams – veterinarijos gydytojams. „Afrikinis kiaulių maras nesibaigia, o užima vis didesnę šalies teritoriją. Privatūs veterinarijos gydytojai atliko labai didelį darbą tikrindami ūkius, nunešė kiaulių laikytojams žinią dėl biosaugos reikalavimų“, - teigė D. Remeika. Dabar atėjo metas nuo žinių sklaidos pereiti prie kontrolės – nuo sausio 1 d. valstybiniai veterinarijos gydytojai pradės tikrinti kiaulių ūkius, kaip juose įgyvendinami biosaugos reikalavimai. Šių metų pavasario patirtis, pasak VMVT vadovo, parodė, kad kontrolė buvo pradėta per vėlai, ją sunkiai spėta atlikti iki AKM piko pradžios ir birželį-liepą jau užfiksuoti ligos protrūkiai ūkiuose.

VMVT direktorius Darius Remeika padėkojo didžiausiems tarnyboms pagalbininkams – veterinarijos gydytojams

D. Remeika nepaliko nuošalyje ir itin aktualios mikrobų atsparumo antibiotikams temos. „Teisės aktai yra, tik reikia juos įgyvendinti. O šiuo atveju labai didelis vaidmuo tenka privačiam veterinarijos gydytojui. Paukštynuose dėl uždaro auginimo ciklo sunaudojama nemažai antimikrobinių medžiagų ir Europos mastu pagal mikrobų atsparumą velkamės gale. Mūsų tikslas –naudoti antibiotikų kuo mažiau, ypač ligų prevencijos tikslais“, - sakė D. Remeika. Jis dar kartą ragino veterinarus rinktis kuo siauresnio spektro antibiotikus, jeigu jau jie būtini gydymui. Beje, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) labai tobulina diagnostikos metodus, kad privatus veterinarijos gydytojas galėtų greitai gauti informaciją dėl bakterijos atsparumo antimikrobinei medžiagai ir galėtų taikyti tikslinį gydymą. Taip pat planuojamas projektas uždrausti veterinarijoje naudoti plataus spektro stiprius antimikrobinius preparatus, su atskiru leidimu juos naudoti tik kraštutiniais atvejais.

D. Remeika taip pat išskyrė gyvūnų gerovės problemas Lietuvoje. Pasak jo, valstybiniai veterinarijos gydytojai gerai žino teisės aktus, bet atsitinka taip, kad pamiršta pažiūrėti patį gyvūną – kaip jis atrodo, ar jo laikymas, priežiūra atitinka fiziologines reikmes. Todėl VMVT norėtų daugiau šiuo klausimu bendrauti su privačiais veterinarijos gydytojais, kartu su jais gilinti pačių laikytojų supratimą apie gyvūnų gerovę.

Dar viena gera žinia privatiems veterinarijos gydytojams – VMVT mažina jiems administracinę naštą ir atsisako kaip kurių dokumentų, kuriuos anksčiau tekdavo pildyti. „Mūsų tikslas – kad privatus veterinarijos gydytojas susitelktų į gydymą, į darbą su gyvūnu, bet nebūtų apkrautas biurokratine našta“, - teigė VMVT direktorius D. Remeika.

MŪ inf.