Raseiniai. Šalyje dar yra ūkininkų, laikančių ir veisiančių karves, per pieno krizę ne visi perbėgo į augalininkystę. Bet problemų vis tiek apstu ir jų daugėja. Tokiais žodžiais Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) metinį ataskaitos susirinkimą pradėjo prezidentė Viktorija Švedienė.

Į LGVA susirinkimą Raseinių r. susirinko apie 100 asociacijos narių. Pasak V. Švedienės, tokį ūkininkų aktyvumą lemia įtemptas metas tiek visų savivaldos asociacijų gyvenime, tiek veislininkystės srityje. Ji pasidžiaugė, kad savo išmintingu ir sąžiningu darbu ūkininkai pasiekia vis geresnių rezultatų įvairaus dydžio ūkiuose. Deja, problemų - per akis.

Į metinį LGVA susirinkimą ūkininkai susirinko kaip niekada gausiai

V. Švedienė pasigenda sutarimo tarp visų dirbančiųjų veislininkystės darbą. „Prieš 4 metus atrodė, kad pasiūlysime atitinkamų teisės aktų pataisas, išaiškinsime problemas ministrui, dalyvausime kuriant gyvulininkystės plėtros programą ir t. t., bet metai eina, o padėtis nesikeičia - veislininkystė į kitą lygį taip ir nepereina", - konstatavo LGVA prezidentė, pridūrusi, kad su LGVA kalbasi visos institucijos, bet asociacijos pasiūlymai į Gyvulininkystės programą neįtraukti. Taip pagal produktyvumą, bendrą gyvulininkystės produkciją ir velkamės, pasak V. Švedienės, Europos gale, pralaimime konkurencinę kovą, tampame tik žaliavas eksportuojančia valstybe.

„Viena to priežasčių, kad viena nuo kitos tolsta dvi Lietuvos: vienoje - stambusis kapitalas, kitoje - smulkūs ir vidutiniai gamybininkai. Ir visi jie Lietuvą mato skirtingai. Mokslininkai pripažino, kad ekonomikos ideologizavimas, tikrųjų ekonomikos dėsnių, socialinių tiesų nepaisymas Lietuvoje yra daug ryškesnis negu užsienyje. Lietuvoje daugiau žiūrima ne į tai, kas sakoma, o į tai, kas sako, todėl ir paprasta atsakyti, neva vienas ar kitas pasiūlymas prieštarauja ES ar Lietuvos teisės aktams", - kaip niekada griežtai kalbėjo V. Švedienė.

LGVA prezidentė ir ūkininkė Viktorija Švedienė pasigenda sutarimo tarp visų dirbančiųjų veislininkystės darbą

LGVA daug metų kalba, kad ūkininkui reikia pigiai ir patogiai organizuotos gyvulių produktyvumo kontrolės, tikslios duomenų apskaitos ir pan., kad būtų galima ūkyje siekti optimalių rezultatų. Bet valstybė, V. Švedienės teigimu, tik didino kontroliuojančių institucijų skaičių, o šios monopolinėmis sąlygomis didino savo turtą iš ūkininkams teikiamų paslaugų ir darė viską, „kad išliktų tik įtakingi ir jiems prijaučiantys asmenys, nesukant galvos apie įstatymų ar teikiamų patarnavimų reikalingumą, efektą ir kokybę". Ji skatino visus veislininkyste suinteresuotus asmenis sėsti prie vieno stalo ir ieškoti geriausio sprendimo ūkininkams, pieno gamintojams.

Susirinkime apie galimą valstybės valdomų įmonių privatizavimą ar kitas įmanomas veiklos optimizavimo formas kalbėjo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žoštautienė. Kadangi ŽŪM šiuo metu intensyviai sprendžia valstybės valdomų įmonių likimą, susirinkimo dalyviai, ministerijos prašymu, balsavo, ar pritaria valstybės valdomų veislininkystės įmonių privatizavimui. „Už" balsavo beveik visi LGVA nariai, „prieš" buvo tik 4. Beveik vienbalsiai jie balsavo ir už tai, kad gyvulių produktyvumo kontrolę galėtų vykdyti tretieji asmenys (licencijuoti privatūs asistentai) ir patys ūkininkai. „Prieš" rankas pakėlė tik du dalyviai. Ši nuomonė, kaip oficiali LGVA narių nuomonė, buvo įtraukta į susirinkimo protokolą ir bus pateikta ministerijai.

Pagerbti geriausieji pieno ūkiai

Tradiciškai LGVA metiniame susirinkime pagerbti produktyviausieji ūkiai. Ūkių, laikančių iki 50 melžiamų karvių, kategorijoje, apdovanoti: Petras Petrulis, Inija Ambrozienė, Rimgaudas Aušiūra, Rolanda Vasienė, Jūratė Antanavičienė, Saulius Baltrušaitis.

Ūkių, laikančių 71-100 karvių, kategorijoje, apdovanoti: Adolfina Lukauskienė, Alvydas Blažinauskas.

Ūkių, laikančių 101-200 karvių, kategorijoje, apdovanoti: Saulius Lieliunga, Julius Martišius, Jovita Mikalauskienė, Adomas Gervinskas, Zigmantas Mockus, Danguolė Kaveckienė, Jonas Živatkauskas, Tomas Skierus, Adelė Adamonienė, Romualdas Karazinas.

LGVA prezidentė Viktorija Švedienė ir direktorius Edvardas Gedgaudas apdovanojo produktyvaus ūkio savininką Julių Martišių (dešinėje)

Ūkių, laikančių per 200 karvių, kategorijoje, apdovanoti: Liudvikas Janušauskas, Dalia Kairaitienė, Vidmantas Navickas.

Už 2016 m. produktyviausius gyvulius apdovanotos „Lytagros", Kubilių, Sidabravo, „Atžalyno" (Alytaus r.)  žemės ūkio bendrovės. „Atžalyno" bendrovė turi ir produktyviausią šalies karvę, iš kurios primelžta 17 428 kg pieno. Lukšių ir Sidabravo ŽŪB bandos pripažintos produktyviausiomis 2016 metais.

Produktyviausiu per gyvenimą gyvuli pripažinta V. Navicko ūkio karvė, iš viso davusi 109 877 kg pieno. Antrąją vietą užėmė Alvydo Skiočio karvė, iš kurios primelžta 101 777 kg pieno, trečioje liko R. Karazino ūkio karvė, davusi 99 270 kg pieno.

„Gyvulių, iš kurių primelžiama vis daugiau pieno, kasmet daugėja. Tai rodo, kad ne tik produktyvumas didėja, bet ir karvės ilgiau gyvena", - pasidžiaugė LGVA direktorius E. Gedgaudas.

LGVA nariai patvirtino direktoriaus ataskaitą ir visiems pastarąja kadenciją dirbusiems tarybos nariams patikėjo šias pareigas eiti dar vienus metus. V. Švedienė buvo linkusi perduoti prezidentės pareigas, tačiau taryba išreiškė didelį pasitikėjimą ir ji sutiko toliau atstovauti asociacijai.

LGVA yra vienintelė pieninė asociacija Lietuvoje, vykdanti tikslingą selekcijos programą ir savo kilmės knygoje turinti daugiausiai grynaveislių galvijų. Asociacijos narių skaičius 2017 m. padidėjo iki 1 755 (2016 m. buvo 1693). Asociacijos nariais taip pat yra 53 bendrovės, 2 įmonės, kooperatyvas „Pieno puta", kuris vienija 939 narius. LGVA nariai kontroliuoja 82 430 karvių produktyvumą. Vidutinis jų produktyvumas yra 8 126 kg pieno (kurios turi daugiau kaip 87,5 proc. holšteinų kraujo) ir 7 238 kg pieno (kurios turi mažiau kaip 87,5 proc. holšteinų kraujo). Grynaveislių holšteinų 2015-206 m. Lietuvoje padidėjo iki 17 453 (2014-2015 m. buvo 14 556).

MŪ inf.