Šilalė. Konferencijai apie mėsinės galvijininkystės sektoriaus perspektyvas pasirinktas Rimanto Rimkaus ūkis – geresnę vietą sunku būtų ir sugalvoti. Modernus, tęstinumą turintis ūkis geras pavyzdys mėsinių galvijų augintojams.

„Tai, ką sakome mes, mūsų kolegos profesoriai, yra mūsų patirtis, teorinės žinios. Bet tikroji patirtis, neaprašyta vadovėliuose, kalba ūkininkų lūpomis“, – pradėdamas konferenciją kalbėjo Ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovas, LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas doc. Arūnas Rutkauskas.

Pasisemti žinių apie galvijų genetiką, veislininkystę į renginį susirinko mėsinių galvijų augintojai iš įvairių Lietuvos vietovių. O Monika ir Raimondas Pareigiai, Kretingos r. auginantys limuzinų veislės galvijus, kolegas ūkininkus pakvietė į degustaciją, kad įsitikintų, kokia skani kokybiška jautiena.

Konferenciją „Mėsinės galvijininkystės sektoriaus plėtros perspektyvos Lietuvoje“ organizavo LSMU Veterinarijos tęstinio mokymo ir konsultavimo centras, moderavo – šio centro vadovas doc. Giedrius Palubinskas.

Ūkyje didžiausias dėmesys – šėrimui ir genetikai

Šilalės r. ūkininkas R. Rimkus ūkininkauja visą nepriklausomos Lietuvos laiką. Į Laukuvą jis atsikraustė 1997 m., kai čia nusipirko senas fermas ir pradėjo ūkininkauti.

Mėsinių galvijų ūkis prasidėjo nuo keliolikos melžiamų karvių, kurias apie 2000-uosius pradėjo kergti su mėsinės veislės buliumi.  

„Dabar išaugome iki keturių ūkių – ūkininkaujame du broliai ir du žentai“, – sako R. Rimkus. Bendrai ekologinis ūkis turi beveik 700 ha žemės, apie 650 galvijų, iš jų 250 – karvės žindenės, 12 bulių reproduktorių.

Bandoje yra 140 grynaveislių aubrakų ir apie 90 limuzinų veislės galvijų, kita dalis – mišrūnai. Gyvuliai auginami veislei ir produkcijai.

Konferencijos svečius ir dalyvius savo valdose priėmė ūkininkas Rimantas Rimkus

Ūkyje dirba 7 darbuotojai, tarp jų ir aukštos kvalifikacijos veterinaras, zootechnikas, inžinierius, mechanizatorius.

Visa pašarų bazė pagaminama ūkyje. 80 proc. karvių žindenių pašarų sudaro šienas. „Jeigu šerčiau šienainiu, vaisius užaugtų per didelis ir jos pačios neapsiveršiuotų“, – paaiškino Rimantas, kodėl šeria karves šienu.

Buliams ruošiami kuo geresni baltyminiai pašarai – dėl jų sėja vienmetes svidres ir žieminius vikius. Taip pat lubinus ir žirnius.

Apie 250 ha skirta grūdinėms kultūroms – sėja kviečius, rugius, avižas, kvietrugius. Visi grūdai naudojami prieaugliui.

„Kai veršiukai rudenį atjunkomi, miltų jie gauna iki soties, o paros priesvoris siekia iki 2 kg per parą“, – R. Rimkus turi, kuo pasigirti. Prieš atjunkymą jie būna tokie dideli, kad motinos pieną žindo atsiklaupę. Praėjusį rudenį po atjunkymo veršeliai svėrė apie 550 kg, sulaukę vienų metų – apie 700 kilogramų.

Rimanto Rimkaus ūkio galvijai ganykloje

Gyvuliai grupuojami 12 aptvarų – atskirti juos pagal giminingumą, amžių ir kt. labai didelis ir atsakingas darbas.

R. Rimkus ūkyje taiko ir dirbtinį apvaisinimą – tam, kad sparčiau gerėtų galvijų genetika.

„To per dieną ar per metus nepasieksi. Todėl jau maždaug 5 metus tiek aubrakų, tiek limuzinų telyčias sėklinu, kad įliečiau geresnės genetikos. Aubrakėms netgi seksuotą spermą pirkau – tai kainavo, bet iš 10 telyčių 9 atvedė moteriškos lyties veršelius“, – sakė jis.

Sėklina Rimantas tik vieną kartą – jeigu pirmuoju bandymu nepavyksta, telyčios leidžiamos į bandą su buliumi kergtis natūraliai. Vienam buliui kergti skiriama maždaug nuo 30 iki 40 karvių.  

R. Rimkus kiekvieną rudenį atlieka veršingumo tyrimus – neveršingos karvės ir telyčios iškart paskiriamos produkcijai, nes ūkyje visada yra pakaitinių telyčių. Produkcijai iškeliauja ir visi neramaus charakterio galvijai, nekergiamos piktesnės karvės.  

Veršiavimasis ūkyje sezoninis, stengiamasi, kad jaunikliai būtų atvedami vienu metu – homogenišką bandą lengviau valdyti.

Žiemą, pasak Rimanto, gana lengvas laikas – gyvuliai sveiki, šeriama taip, kad laiko sąnaudos minimalios. Seniau buvo bėdų su veršeliais, tačiau su specialistais visos problemos išspręstos.

Senas ūkio fermas jau seniai pakeitė šiuolaikiški ūkiniai pastatai

„Rimanto pavyzdys rodo, kad viskas padaroma, visos problemos išsprendžiamos. Tik nebijokite kalbėtis, pasinaudokite gera kolegų ūkininkų patirtimi, šioje konferencijoje tam tinkamiausias laikas“, – ragino doc. A. Rutkauskas, pridūręs, kad kitas R. Rimkaus ūkio žingsnis – persodinti embrionus su LSMU Veterinarijos akademijos prof. Vytuolio Žilaičio pagalba.

Kaip pagerinti bandos reprodukcinį efektyvumą?

Tam yra nemažai būdų. Paprastai mėsinių galvijų augintojai skirtingu intensyvumu derina natūralų kergimą ir pagalbines reprodukcijos technologijas.

Lietuvoje dauguma mėsinių galvijų kergiami natūraliu būdu, tačiau vis dažniau augintojai, siekdami greitesnės genetinės pažangos, ryžtasi dirbtiniam apvaisinimui, nors tam reikia daugiau žinių ir darbo laiko sąnaudų.

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos mokslininkė dr. Audronė Rekešiūtė pasakojo, kaip sinchronizuoti galvijų lytinį ciklą.

Sinchronizaciją suprantame kaip procesą, per kurį veterinariniais preparatais siekiama kontroliuoti karvių grupės lytinį ciklą ir kiaušidžių aktyvumą.

Norint tiksliai kontroliuoti galvijų lytinį ciklą, svarbu reguliuoti kiaušidžių funkcinius darinius, t. y. geltonkūnio gyvavimo trukmę ir folikulo dydį. Preparatai, naudojami sinchronizacijai, savo veikimu labai panašūs į natūraliai gaminamus gyvulio organizme.

Kalbant apie rujos arba ovuliacijos sinchronizaciją, ūkininkams kartais kyla neaiškumų. Ruja ir ovuliacija – du skirtingi etapai, einantys vienas po kito. Rujai būdingo elgesio nustatymas suteikia informacijos apie artėjančią ovuliaciją ir leidžia numatyti sėklinimo laiką.

Prof. V. Žilaitis ūkininkams suteikė gilesnių žinių apie karvės rują, kas ją trikdo ir neleidžia apsivaisinti.

Pasak profesoriaus, reprodukcinė funkcija labai siejasi su karvių įmitimu ir žindymu, o jos realizavimo sėkmė priklauso nuo tikslaus rujos nustatymo. Optimizuoti reprodukcijos grandinę galima ir su tam skirtais pašarų papildais.

LSMU Veterinarijos akademijos prof. Vytuolis Žilaitis kaip visada buvo labai įtaigus

Taip pat labai svarbu užkirsti kelią metritui ir endometritui – gimdos uždegimas yra komplikacija po veršiavimosi, kuri gali tapti nevaisingumo priežastimi.

Mėsinės galvijininkystės tikslas – formuoti ir veisti gerų penėjimosi ir mėsinių savybių galvijus, didinti jų augimo spartą, gerinti skerdenų ir mėsos kokybę.

Pirmieji Lietuvos mėsinių galvijų augintojai jau pasiryžo atlikti savo auginamų angusų genominius tyrimus. Jų rezultatus aptarė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas. Genetinei pažangai erdvės daug, bet, anot lektoriaus, svarbiausia, kad ūkis žinotų, kuria linkme eiti, gerinant bandos genetiką.

Sparčiai vystantis pažangioms molekulinės genetikos technologijoms, šiam tikslui pasiekti vis dažniau naudojama galvijų selekcija pagal genetinius žymenis.

Kokių galimybių suteikia genominis tyrimas, kokios genominės selekcijos taikymo mėsinėje galvijininkystėje galimybės, supažindino LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto lektorė dr. Nijolė Pečiulaitienė.