Kaunas. Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) Bendrosios praktikos sekcijos šių metų konferencijoje didžiausias dėmesys skirtas mėsinių galvijų ir smulkiųjų atrajotojų ligoms. Didėjant jų populiacijai, daugėja ir ligų, kurios kelia rūpesčių ir ūkininkams, ir veterinarams.

„Lietuvoje drastiškai mažėja pieninių karvių, taip pat ir kiaulių. Vienam hektarui žemės ūkio naudmenų Lietuvoje tenka 0,29 sąlyginio gyvulio ir pagal gyvulių tankumą esame beveik paskutiniai visoje ES. Todėl ir pajamos yra mažesnės negu kitų Europos šalių", - pradėdamas LSMU Veterinarijos akademijoje vykusią konferenciją akcentavo LVGA Bendrosios praktikos sekcijos pirmininkas dr. Sigitas Japertas. Kalbėdamas apie pajamas jis turėjo galvoje veterinarijos gydytojus - juk mažiau gyvulių, mažiau darbo.

LVGA Bendrosios praktikos sekcijos ir LSMU Veterinarijos akademijos konferencijoje dalyvavo su stambiais gyvuliais dirbantys veterinarijos gydytojai iš visos Lietuvos

Vis dėlto mėsinių galvijų - ir grynakraujų, ir mišrūnų, taip pat avių skaičius auga. Tuo pačiu auga ir ligų skaičius, o veterinarijos gydytojai, pasak S. Japerto, susirūpinę, kaip jas diagnozuoti ir gydyti, todėl šių metų konferencija ir buvo skirta šių ūkinių gyvūnų ligoms aptarti.

Apie mėsinių galvijų vidaus, infekcines ir parazitines ligas bei jų gydymą Lietuvos veterinarams pasakojo lektorius iš Šveicarijos dr. Matteo Previtali, dirbantis privačiu veterinarijos gydytoju. Šalis padalinta į 26 kantonus ir tai suteikia tam tikros specifikos veterinarų darbui, ypač tiems, kurie dirba kalnuotose vietovėse. O būtent ten, Šveicarijos pietuose, gyvulininkystė labiausiai išvystyta ir tame regione darbuojasi M. Previtali. Aukščiausiai įsikūręs vienas jo aptarnaujamų ūkių yra apie 3 000 m virš jūros lygio.

Privatus veterinarijos gydytojas dr. Matteo Previtali (viduryje) į Lietuvą atvyko „Baltic Vianco prekyba" vadovo Dariaus Dzekčioriaus (kairėje) iniciatyva. Dešinėje - vienas konferencijos rengėjų LVGA prezidentas prof. Vidmantas Bižokas

Lektorius iš Šveicarijos kolegoms lietuviams pasakojo ne apie sudėtingus tyrimus, o apie kasdienį darbą, kurio pagrindinės priemonės - stetoskopas, termometras, veterinaro rankos ir akys. Jis aptarė šveicarišką patirtį diagnozuojant ir gydant trijų grupių susirgimus: bambos virkštelės, virškinimo sistemos ir diarėjos bei kvėpavimo sistemos ligas ir jų priežastis. Tai ligos, kurios niekaip neišnyksta iš ūkių ir nuolat padaro ekonominių nuostolių.

Beje, Šveicarijoje, pasirodo, labai griežtas gyvūnų gerovės įstatymas, ir veterinarijos gydytojai neturi teisės atsisakyti važiuoti į ūkį, net jeigu jo savininkas nemoka pinigų ir yra įsiskolinęs.

LVGA Bendrosios praktikos sekcijos pirmininkas dr. Sigitas Japertas labai gerai įvertino Matteo Previtali pranešimą, kuris buvo įdomus ir naudingas veterinarams

Kas dažniausiai sukelia avių ir ožkų parazitozes ir kokios gali būti parazitų infekcijos, kaip juos atpažinti, gydyti ir kokia jų profilaktika, veterinarijos gydytojams naujausias žinias pateikė LSMU Veterinarijos akademijos Veterinarinės patobiologijos katedros lektorėdr. Inga Stadalienė. Smulkiuosius atrajotojus užpuolusius parazitus nelengva diagnozuoti ir gydyti, jau yra nematodų, atsparių priemonėms nuo helmintų. Todėl pirmiausia priemonė nuo jų - profilaktika, ypač ten, kur yra didelė gyvulių koncentracija.

Veterinarijos gydytojai konferencijoje išgirdo ir naujų, ir laiko patikrintų žinių

MŪ inf.