Varėna. Keli šimtai žemdirbių, suvažiavusių į Varėnos rajono kultūros centrą, jubiliejinėje konferencijoje, minėdami Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos įkūrimo 20-metį, nepraleido progos savo problemas aptarti su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku, Seimo nariais ir kitais, su žemės ūkiu susijusių institucijų atstovais.

Anot Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkės Danutės Karalevičienės, asociacija buvo įkurta Jono Ramono (tuometinio Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotojo) ir Stepono Jankeliūno (beveik dešimtmetį vadovavusio LNŽNA) iniciatyva. Jos tikslas buvo suvienyti Dzūkijos, Aukštaitijos, Žemaitijos ir Suvalkijos ūkininkus, kurių užauginamas derlius buvo kelis kartus mažesnis nei dirbančių našiose žemėse, ir apginti jų interesus.

LNŽNA pirmininkė Danutė Karalevičienė supažindino su asociacijos įkūrimo tikslais, nuveiktais darbais ir įvardino problemas

Bėgant metams, asociacijos darbų pobūdis keitėsi, tačiau prioritetu išliko kompensacinių išmokų už negautą produkciją ūkininkaujantiems nederlingose žemėse išsaugojimas. Už tai kovojo vėliau LNŽNA vadovavę Kęstutis Mikalajūnas ir Juozas Baublys. 

Šiandien nederlingose žemėse ūkininkauja apie 70 tūkst. žemdirbių.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas džiaugėsi, kad net ir nederlingose žemėse dirbantys ūkininkai, kuria pridėtinę vertę, išlaiko save ir šeimas, kuria darbo vietas

Pasigenda valdžios dėmesio

„LNŽNA ne kartą apgynė ūkininkų interesus prieš nepagrįstus valdžios užmojus. Daugiau nei prieš dešimtmetį buvo įrodyta, kad ekologiškai ūkininkaujant žemė netampa naši ir išmokų negalima mažinti, o prieš kelerius metus iškovojo, kad pasibaigus programiniam laikotarpiui skirtiems pinigams, ūkininkams gyvybiškai svarbus išmokų mokėjimas nebūtų nutrauktas.

Tik mūsų asociacijos dėka yra įrašyta sąlyga, kad nederlingų žemių ūkininkams, dalyvaujantiems valdų modernizavimo investiciniuose projektuose, paramos intensyvumas didinamas 20 proc., o tai ypač svarbu mažinant atskirtį tarp derlingose ir blogose žemėse dirbančių ūkininkų", - teigė D. Karalevičienė.

Anot jos, nepaisant LNŽNA pastangų, dėl netinkamo valdžios požiūrio į sunkų nenašių žemių ūkininko darbą, ūkininkaujančių kasmet keliais tūkstančiais sumažėja. Šį procesą būtų galima sustabdyti ėmusis atitinkamų priemonių - atstačius balus jauniesiems ūkininkams, besikuriantiems nederlingose žemėse pagal programą „Parama jaunojo ūkininko įsikūrimui" bei papildomai skyrus balų nederlingų žemių ūkininkams, dalyvaujantiems programoje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas". Esą tada ūkininkams bus paskata kurtis ir plėsti ūkininkavimą, o ne trauktis iš jo.

Iš visos Lietuvos į Varėną suvažiavę nederlingų žemių ūkininkai iš valdžios atstovų norėjo išgirsti atsakymus į jiems rūpimus klausimus

„Žemdirbiai skaudžiai nusivylę valdžios pažadais, o baisiausia tai, kad ūkininkai turi įsipareigojimų, kuriuos valdžios atstovai ignoruoja ir keičia reikalavimus bei taisykles, prisidengdami Europos Sąjungos (ES) reikalavimais", - apgailestavo LNŽNA pirmininkė.

Ministras pažadų nedalijo

Žemės ūkio ministras B. Markauskas, išklausęs D. Karalevičienės pranešimą, buvo lakoniškas: „Žemdirbių nuotaikos karingos".

„Kai pagaliau susitarsime ir matysime ne tik savo interesus, nereikės kitų kaltinti. Šiandien reikia pripažinti, kad bendraujame karo metodais - trenkiame kumščiu į stalą ir reikalaujame", - tvirtino ministras.

B. Markauskas sutiko su žemdirbiais, kad šiandien ūkininkavimas nederlingose žemėse nekompensuojamas taip, kaip turėtų būti ir nepadengia žemdirbių patiriamų nuostolių. Jo nuomone, taip nutiko, nes pradėjus mokėti kompensacijas nebuvo galvojama, kas bus po 5 ar 15 metų.

Anot ministro, ateinantiems metams pinigų tiesioginėms išmokoms trūksta, 2019-2020 metams visai nėra, o su ekologinėmis išmokomis visiška katastrofa.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigė, jog daug kas priklauso ir nuo žemdirbių. Esą valdžia stengiasi atsižvelgti į žemdirbių pastabas, keičia teisės aktus, reaguoja į žemdirbių organizacijų norus ir pageidavimus

„Negaliu šiandien pasakyti, kad išmokos bus, manau, jog viskas priklausys nuo susitarimo. Esame 2014-2020 m. finansinio laikotarpio viduryje ir kažin, ar pavyks ką pakeisti. Pagrindinės  Kaimo plėtros programos (KPP) priemonės -  valdų modernizavimas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ir perdirbimas eina į pabaigą, turime daugiau nei trečdalį likusių lėšų. Yra siūlymas perskirstyti 5 proc. tiesioginių išmokų voko.

Dėl ekologinių ūkių reikia pradėti sakyti tiesą (jie turėtų išsilaikyti patys), o dėl nederlingų žemių ūkiams reikia rasti pinigų išmokoms", - teigė B. Markauskas.

Ramino dėl susietų ūkių

„Įsakymas dėl susietų ūkių yra per griežtas, nes siekiant „sugaudyti" neteisėtai gaunančius paramą, gali nukentėti ir daug tvarkingai ūkininkaujančių žemdirbių. Be to, jis taikomas atgaline data. Įsakymas priimtas 2016 m. rudenį, bet tikrina tuos ūkius, kurie deklaravo pasėlius tų pačių metų pavasarį, o paraiškas paramai teikė dar anksčiau", - piktinosi LNŽNA pirmininkės pavaduotojas Žydrūnas Nevulis.

Anot jo, kai kurie ūkininkai tik teikdami paskutinį mokėjimo prašymą, sužino, jog yra susieti asmenys, nors jau paėmę paskolas, nusipirkę techniką. Parama jiems atidedama, ar visai neišmokama, o bankas reikalauja savo dalies. 

LNŽNA pirmininkės pavaduotojas ŽydrūnasNevulis įsitikinęs, jei pozicija dėl susietų ūkių nebus pakeista, tai jaunimo kaime visai neliks

B. Markausko nuomone, patikra dėl susietų ūkių nėra košmariškas dalykas, ji atliekama du kartus - pateikus paraišką ir pradėjus vertinti projektą.

„Tai darome pareikalavus ES auditui. Kita priežastis - fiktyvūs jaunieji ūkininkai, padalinti ūkiai, kurie po 5-6 kartus gavo paramą. Juk turime suprasti, kad finansuojant fiktyvius ūkininkus, ar jau kelis kartus gavusius paramą, kažkas jos negauna", - tvirtino ministras.

Papildomus tikrinimus griežtins

Žemdirbiai prašė nebausti ūkininkų, deklaruojančių pasėlius, bet neturinčių raštiškų sutarčių su žemių savininkais, jeigu nėra konfliktinės situacijos.

Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis tikino, kad ūkių susietumas bus tikrinamas vadovaujantis parengta metodika

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius Erikas Bėrontas aiškino, jog patikros atliekamos siekiant nustatyti žmones, norinčius prisidengti ūkininkų vardu ir gauti išmokas, o ne bausti tvarkingai dirbančius ūkininkus.

„Sutarčių prašoma, kai plotas deklaruojamas pirmą kartą per paskutinius dvejus metus, yra gautas skundas arba yra dvigubas deklaravimas. Atsižvelgdami į ES reikalavimus, patikras nuo 5 proc. sumažinsime iki 3 proc., tačiau papildomų tikrinimų neatsisakysime ir šiemet juos dar labiau griežtinsime, nes „sofininkai" nori prisidengti ūkininkų vardu ir gauti išmokas", - pabrėžė E. Bėrontas.

Įteikdamas dovaną NMA direktorius Erikas Bėrontas ūkininkus tikino, kad NMA turėtų būti įstaiga, kuri visada galėtų padėti žemdirbiams

Ž. Nevulio nuomone, „sofininkus" galima greitai identifikuoti ir labai mažomis sąnaudomis - pakanka tik pažiūrėti į registrus, jei neturi technikos, neturi ūkinių pastatų, gyvulių -  koks jis ūkininkas.

Žemė pagal rinkos vertę

Žemdirbių prašymą pakeisti nuo 2013 metų galiojantį Žemės mokesčio įstatymą taip, kad žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę būtų skaičiuojamas pagal našumą, o ne pagal rinkos vertę, kaip numatyta šiame teisės akte, B. Markauskas pavadino mitiniu.

„Ūkininkavimui žemė turi vertę priklausomai nuo našumo, tačiau ES toks rodiklis nepripažįstamas, todėl mokestis skaičiuojamas pagal rinkos vertę", - aiškino ministras.

Jo teigimu, savivaldybės turi daugiau svertų dėl žemės mokesčio nustatymo ir tvarkingai ūkininkaujantiems gali skirti mažesnį žemės mokestį, nei tiems, kurie žemes laiko apleistas.

Konferencijos dalyviai, teiravęsi, ar išliks bendra ES žemės ūkio politika, vienareikšmio atsakymo neišgirdo. Anot Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Kazio Starkevičiaus, tai priklausys nuo to, ar Prancūzija išliks Europos Sąjungoje, nes šios šalies politinė jėga labai didelė.

MŪ inf.