Neariminė ir tausojamoji žemdirbystė - ūkių ateitis?
2020-06-26

Rokiškis. Šių metų pavasarį įkurtos Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) nariai Joninių išvakarėse buvo susirinkę į visuotinį susirinkimą, kuriame aptarė pirmutinius naujos organizacijos darbus ir kitus aktualius klausimus.

LNTŽA buvo įkurta balandžio mėnesį Rokiškio rajono Kalvių kaimo ūkininko Jono Venslovo iniciatyva. Dabar ji vienija beveik keturias dešimtis narių ne tik iš Rokiškio, bet ir iš įvairių kitų šalies rajonų. Tikimasi, kad laikui bėgant asociacijos narių skaičius didės.

Kaip sakė LNTŽA vadovas J. Venslovas, mūsų šalyje dar daug ūkių, kurie „niekaip negali atsisveikinti su plūgu, o nuolatos ariami Lietuvos laukai kai kur jau virsta paplūdimiais su pustomu smėliu“.

Linas Agro 20 09 01

LNTŽA tikslas – prisidėti prie neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijų populiarinimo, tobulinimo ir plėtros, spręsti šių technologijų taikymo problemas ir pan.

Neariminės ir tausojamosios technologijos, asociacijos vadovo ir kitų jas taikančių ūkininkų nuomone, yra žemdirbystės ateitis, nes toks žemės dirbimas padeda išsaugoti dirvožemio kokybę, prisideda prie gamtosaugos.

Tačiau dar ne kiekvienas ūkis ryžtasi pereiti prie minėtų technologijų. Tam reikia ne tik pasiryžimo, žinių, bet ir nemažų investicijų, skirtų pakeisti žemės dirbimo bei sėjos padargus.

Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Jonas Venslovas įsitikinęs, kad plūgo turėtų atsisakyti dauguma ūkių ir pereiti į pažangesnius žemės dirbimo būdus, o už tokį dirvų ir gamtos tausojimą žemdirbiai  turėtų būti papildomai remiami

Neariminės technologijos prasideda nuo... kombaino

LNTŽA narių susirinkime dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Kėdainių r. ūkininkas Jonas Talmantas sakė, kad jis pats savo ūkyje dirvų nebearia jau 15 metų.

„Per tą laiką ūkis ne tik nebankrutavo, bet ir supratome, kad pasielgėme teisingai“, – sakė J. Talmantas, klausdamas susirinkusių ūkininkų nuomonės, nuo ko prasideda neariminė žemdirbystė?

Pasak J. Talmanto, ji prasideda nuo kombaino: reikia tokio, kuris kūlimo metu kokybiškai susmulkina šiaudus ir juos paskleidžia ant 15-20 cm aukščio paliktų ražienų taip, kad šiaudų likučiai nukrenta ant dirvos, o ne kabo ant ražienų. O po kombaino iš karto dirva turi būti nuskusta. Skutiklis iš nukulto javų lauko turi išvažiuoti ne vėliau kaip po 2 valandų.  

„Jeigu to nepadarote, gerų rezultatų nepasieksite, – patirtimi pasidalijo J. Talmantas. – Dabar dar patobulinome technologiją: nukūlę javus, iš karto skutame dirvą ir dar įsėjame posėlinius augalus bei išbarstome kalio trąšų. Antras važiavimas būna su sėjamąja, kuri dar kartu išbarsto trąšas.“

Pasak J. Talmanto, daugiau piktžolių būna tik pirmus-trečius metus atsisakius arimo, o vėliau jų lieka „nei daugiau, nei mažiau, jeigu laukai sutvarkyti“.  

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Kėdainių r. ūkininkas Jonas Talmantas sakė, kad jis pats savo ūkyje dirvų nebearia jau 15 metų

Rengiasi naujajam paramos laikotarpiui

Tausojamosios ir neariminės žemdirbystės šalininkų idėjos glaudžiai siejasi su Europos Sąjungos naujosios strategijos „Nuo lauko iki stalo“ nuostatomis, naujojo Bendrosios žemės ūkio politikos programinio laikotarpio 2021–2027 metams gairėmis. Mat jose, be kita ko, numatoma daugiau dėmesio ir finansinių paskatų skirti tausojamajai žemdirbystei.

„Dėl to, kad mes tausojame gamtą ir dirvožemį, norime papildomos paramos. Sprendžiant, kas būsimame laikotarpyje galės gauti paramos, dirbantys pagal tausojamosios žemdirbystės principus ūkiai privalo turėti prioritetą“, – teigia LNTŽA vadovas J. Venslovas.

LNTŽA įkūrėjai sako, kad kol kas Lietuvoje nėra tikslių duomenų, kiek žemdirbių taiko savo laukuose neariamąją žemdirbystę. Tačiau įkūrus asociaciją atsiranda galimybė visiems šios sistemos šalininkams ir praktikams burtis, atstovauti savo interesams.

Teigiama, kad neariminės technologijos prisideda ir prie anglies dvideginio emisijų mažinimo. O to siekiama pagal vadinamąjį Klimato kaitos planą. Kol kas žemdirbiams dar kyla daug klausimų, kaip reikės prisitaikyti, siekiant įgyvendinti ne tik minėtame plane, bet ir kitose ES strategijose numatytus aplinkosauginius tikslus, kaip dirbti pagal vis griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus.

Beje, LNTŽA susirinkimo išvakarėse Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovai buvo susitikę su žemės ūkio bei aplinkos ministrais aptarti būtent minėtų klausimų. Į LNTŽA narių susirinkimą atvykęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (ji įeina į LŽŪT) administracijos vadovas Ignas Jankauskas trumpai supažindino, kas buvo aptarta. Pasak I. Jankausko, diegiant tausojamosios žemdirbystės technologijas Lietuvoje, ūkiai padarytų proveržį tik tuomet, kai būtų įgyvendinti keli svarbūs dalykai.

Vienas jų – atlikti išsamūs visų dirvožemių ūkiuose agrocheminiai tyrimai, kad būtų žinoma, kas juose yra, ir pagal tai būtų galima sudaryti tikslius tręšimo planus. Kita – ūkiams reikia turėti ir naudoti išmanius purkštuvus ir išmanias trąšų barstykles, taip pat sėjamąsias, tinkamas neariamosios technologijoms.

LŽŪT siūlo, kad paramos intensyvumas tokiai technikai įsigyti siektų iki 70 proc., ir kad lėšos būtų skiriamos ne iš Kaimo plėtros programos, o kitų šaltinių, susijusių su klimato kaitos mažinimu. Taip pat siekiama, kad būtų skirtas finansavimas minėtiems ūkių dirvožemių tyrimams ir netgi tręšimo planų sudarymui.

„Mums dar vis reikia įrodinėti, kad neariminė ir tausojamoji žemdirbystė yra gerai. Kita vertus, už tai, kad ūkiai tausos gamtą ir mažiau ją terš, mus reikia papildomos paramos“, – įsitikinęs J. Venslovas.

Jam antrino ir I. Jankauskas, sakydamas, jog kol grūdininkų atstovai, atvykę į Žemės ūkio ministeriją ir kitas valdžios įstaigas nepradėjo kalbėti apie tausojamąjį žemės ūkį, tol apie šias technologijas valdininkai nežinojo.

Dar daug neatsakytų klausimų

Tiek LŽŪT, tiek ir LNTŽA atstovai konstatuoja, kad yra dar daug neišspręstų neariminės bei tausojamosios žemdirbystės klausimų. Ne tik technologinių, bet ir susijusių su žemės ūkį administruojančių valdžios įstaigų specialistų požiūriu. Nedaug mūsų šalyje ir mokslininkų, kurie giliau tyrinėtų minėtas technologijas. Tad visiems dar reikės daug ko išmokti.

Tuo tikslu LNTŽA ateityje planuoja samdyti agronomą, kuris gilintųsi į tausojamosios žemdirbystės klausimus, konsultuotų asociacijos narius, užsiimtų kitais švietėjiškais ir technologiniais klausimais.

O dar šią vasarą LNTŽA viename neariminės žemdirbystės ūkyje ketina surengti lauko dieną.

„Kiekvieni metai skirtingi, o taikant nearimines technologijas reikia daug mokytis, daug dirbti“, – sakė ūkininkė Jūratė Gabrinovičienė iš Švenčionių rajono, jos šeimos ūkyje ir planuojama lauko diena.

Ūkininkė Jūratė Gabrinovičienė iš Švenčionių rajono sakė, kad taikant nearimines technologijas reikia daug mokytis, daug dirbti

Jau anksčiau pieno ūkio atsisakęs ir pastaraisiais metais tik augalininkystę užsiimantis Anykščių rajono ūkininkas Virginijus Vaičionis sakė, jog plūgą pardavė 2018-aisiais ir pasuko neariminės technologijos keliu. „Ne kiekviena dirva vienodai prisitaiko, reikia koreguoti ir sėjomainas, auginti tarpinius augalus. Viskas vyksta palaipsniui“, – sakė anykštėnas.

Susirinkime buvo pristatyti LNTŽA tarybos nariai: J. Venslovas, Giedrius Bražiūnas, Jūratė Gabrinovičienė, Gytis Galvanauskas, Danutė Karalevičienė (Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė), Marius Sarana ir Rimantas Vigėlis.

Aptarti stojamojo ir nario mokesčio klausimai. Taip pat diskutuota apie tai, kas galėtų būti LNTŽA nariais: ar būtinai tik tie, kurie jau taiko nearimines technologijas, ar galėtų įstoti ir tie, kurie dar aria laukus, bet domisi tausojamąja žemdirbyste. Nutarta, kad asociacijos nariais gali tapti visi besidomintys ar jau praktikuojantys tausojamąsias žemdirbystės technologijas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar reikia riboti tiesiogines išmokas (nustatyti „lubas“)?
Orai