Kaunas. Tokiu retoriniu klausimu parodoje „Rinkis prekę lietuvišką" prasidėjo diskusija apie maisto pramonės produkcijos eksporto rinkas. Žemės ūkio srities žinovai siūlė sprendimus, kaip turėtų elgtis ūkininkai, perdirbėjai, eksportuotojai, siekdami rasti naujų rinkų Lietuvoje pagamintiems produktams.

Diskusijai moderavęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis atkreipė dėmesį į augančius eksportuojamos žemės ūkio produkcijos kiekius. „Tačiau kyla klausimas, kokiu keliu toliau Lietuvai sukti: „Ryanair", t. y. pigios produkcijos, ar „Apple", t. y., išskirtinės produkcijos, didelių galimybių?", - provokavo E. Makelis.

Seimo narys Kazys Starkevičius sakė, kad eksportuotojai jau yra pasimokę ir pasirengę krizėms. „Eksportuotojai, produkcijos perdirbėjai patyrė 1998 metų Rusijos finansinę krizę. Dabar mūsų gamintojai nukentėjo dėl Rusijai taikomų sankcijų. Šie procesai vis kartojasi. Tačiau mūsų verslininkai tam pasiruošę, yra parengę inovatyvių sprendimų, kurie padeda išgyventi tokius laikmečius", - sakė K. Starkevičius.

Diskusijos dalyviai kalbėjo apie žemės ūkio sektoriaus ateitį

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ekonomika dėl mažos vidaus rinkos orientuota į eksportą. Pernai bendras Lietuvos eksportas sudarė 22,6 mlrd. eurų, o importas - 24,8 mlrd. eurų, t. y., prekybos balansas vis dar neigiamas. „Tačiau vis didesnę eksporto dalį sudaro žemės ūkio ir maisto produkcija: 2008 metais ji sudarė 16 proc., 2012 - 18,4 proc., o pernai - 19,4 proc. viso eksporto. Iš viso pernai iš Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota už 4,4 mlrd. eurų.

K. Starkevičius mano, kad Lietuva dar turi galimybių plėsti eksporto rinkas. Pernai pirmą kartą nuo 2012 metų prekybos balansas su ES šalimis buvo teigiamas - 94 mln. eurų.

„Užsidarius Rusijai rinkai, Vyriausybei teko ieškoti naujų rinkų, padėti verslininkams surasti ryšius. Tada buvo nutarta įsteigti specialius atašė JAV, Kinijoje. Tai labai padėjo", - teigė K. Starkevičius.

Patraukliau - aukštesnės vertės gaminiai

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sakė, kad grūdų augintojai ir pieš 27 metus girdėjo klausimą, kaip jie ketina auginti grūdus, kai yra nemažai šalių, kuriose tai padaroma pigiau.

„Bet grūdų gamyba Lietuvoje tik plečiasi. Netgi esame lyderiai pagal tai, kiek grūdų išauginame viename hektare. Tačiau vis tik mes išvežame žaliavą. Reikia daugiau gaminti produkcijos, kuri yra aukštesnės pridėtinės vertės", - svarstė A. Macijauskas.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT" analitikas Nerijus Jakubauskas pažymėjo, kad Lietuva pagamina pieno dvigubai mažiau nei galėtų. „Net 60 proc. pieno žaliavos eksportuojame. Jei pieno pagamintume daugiau, dar didesnius kiekius tektų eksportuoti. Net jei visi 800 tūkstančių emigrantų grįžtų į Lietuvą, tokio kiekio negalėtume amortizuoti", - sakė N. Jakubauskas.

Jo teigimu, pieno produktų trūksta rizikos šalyse. „Žaliavinio pieno poreikis yra Kinijoje, Rusijoje, bet tai nestabilios rinkos. Kita alternatyva - aukštesnės pridėtinės vertės produktai", - svarstė N. Jakubauskas.

Kaip geras pavyzdys paminėtas „Džiugo" sūris, kuriuo prekiaujama Prancūzijoje. „Tai rodo, kad galime pagaminti tokios vertės produktus", - sakė N. Jakubauskas.

Ne visos rinkos dar išnaudojamos

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis sakė, kad pieno gamintojai tik dabar atsigauna po nuostolingo laikotarpio. „Dabar geras metas ieškoti naujų rinkų. Lietuviškas pienas vertinamas, jis yra geras, švarus, nes turime daug vandens", - sakė jis.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT" analitikas Nerijus Jakubauskas (kairėje) ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas diskutavo apie naujas eksporto galimybes

Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė profesorė Astrida Miceikienė neabejojo, kad reikėtų orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.

„Reikia įvertinti tai, kad kitose šalyse vartojami kitokie produktai, ten kitos tradicijos. JAV, Kinijai, Japonijai turime siūlyti kitokius produktus. Verslas turi prisitaikyti prie tų šalių, o valstybė turėtų sudaryti palankias mokestines sąlygas. Juk eksportas yra variklis, kuris veda į priekį", - kalbėjo A. Miceikienė.

K. Starkevičius pastebėjo, kad kartais verslininkų nepasiekia informacija apie galimas naujas rinkas. „Pavyzdžiui, Taivanas, kuriame gyvena 23 mln. žmonių, kviečiasi mus, tačiau verslininkai negauna tokios informacijos, nes nenorima pyktis su Kinija, kuri iš esmės kontroliuoja minėtą salą",  - apie politikos užkulisius kalbėjo K. Starkevičius.

Kooperacija neišvengiama

Diskusijoje pastebėta, kad mūsų ūkininkai per mažai kooperuojasi.  Anot A. Jakubausko, pasaulyje ūkininkų kooperacija yra labai paplitęs reiškinys.

„Pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos pieno perdirbimo kompanija „Fonterra", kuri investuoja į Lietuvos bendrovės („Rokiškio sūris" - red. past.) akcijas, yra kooperatyvas, kuris jungia 14 tūkstančių fermų. Jie valdo vieną didžiausių pasaulio pieno gamybos įmonių", - sakė A. Jakubauskas.

Jo manymu, kooperuotis yra neišvengiama. „Ne tik tarpusavyje, Lietuvoje, bet ir su latviais, estais, net suomiais. Idealiausia būtų jungtis su jau veikiančiais kooperatyvais, tampant jų savininkais, o ne produkcijos tiekėjais. Tačiau tai nėra lengva. Lietuviai anksčiau jau bandė jungtis su vokiečių kooperatyvu, tačiau jiems buvo pasiūlyta tik tapti produkcijos tiekėjais. Kooperatyvai yra pelningi, jie nenori, kad lietuviai irgi taptų kooperatyvo savininkais", - sakė N. Jakubauskas.

P. Puskunigis taip pat sutiko, kad ūkininkų kooperacija yra naudinga. „Seniai įrodyta, kad tai pažangu", - komentavo jis.

Diskusijos dalyviai teigė, kad ūkininkai, perdirbėjai yra geriau pasirengę naujai krizei. „Jos yra neišvengiamos. Todėl laikas pradėti naudotis rizikos valdymo instrumentais", - mano A. Miceikienė. „Ūkiai vis lengviau pergyvena krizes", - reziumavo ir P. Puskunigis.

MŪ inf.