Vilnius. Lietuvoje įmanoma užsiauginti daug ir skanių vynuogių. Savo sodui rinkdamiesi vynuoges, daugelis pirmenybę teikia lietuviškoms veislėms, tačiau yra nemažai ir užsieninių veislių, tinkamų auginti mūsų klimato juostoje.
Vilniaus universiteto botanikos sodo kartu su Lietuvos vynuogininkų asociacija surengtos parodos lankytojai turėjo progą susipažinti su šiaurietiškų ir pietietiškų kraštų vynuogėmis, auginamomis Lietuvoje, paragauti uogų, gauti išsamią konsultaciją, nuo ko pradėti ir kokių klaidų vengti, norint užsiauginti uogų mūsų klimato sąlygomis.
Aidos Gaigalaitės kolekcijoje - daugiau kaip 300 vynuogių veislių
Asociacijos nariai pristatė daugiau kaip 100 vynuogių veislių, daugiausia (apie 80) jų į parodą atvežė Aida Gaigalaitė-Valatkevičienė. Parodos dalyvių atvežtus vynmedžius pagal auginimo būdą galima būtų suskirstyti į: šalčiui atsparius vynmedžius, auginamus atvirame grunte; pietietiškų kraštų ir lepesnius vynmedžius, auginamus šiltnamyje; vynmedžius, dengiamus žiemai (šis būdas labiau populiarus tarp profesionalų).
Veisles galima pasirinkti
Vienos užsieninės veislės pasiteisino, kitos - nepasiteisino, nes Lietuvos klimatinės sąlygos nėra labai palankios vynuogininkystei. Pajūryje žiemos yra šilčiausios, bet vėsiausios vasaros, o Pietrytinėje Lietuvos dalyje - priešingai: karščiausios vasaros, bet šalčiausios žiemos. Pajūrio regione aktyviųjų temperatūrų suma per metus siekia 2000, Vilniaus krašte - 2300, o normaliam vynmedžių augimui, pavyzdžiui, vokiškų vynmedžių veislių pilnam sunokimui reikalinga dar didesnė suma - 2450-2500 laipsnių Celsijaus.
Atsižvelgiant į esamas klimatines sąlygas reikėtų rinktis atitinkamas vynmedžių veisles. Praktiškiausia Lietuvos sąlygoms auginti ankstyvas ir labai ankstyvas jų veisles, uogas subrandinančias rugpjūčio mėnesį. Mažiau atsparias desertines vynmedžių veisles žiemos šalčiams būtina pakankamai pridengti prieš žiemą arba pasirinkti kitą auginimo būdą, jas auginti šiltnamiuose. Tuomet galima tikėtis geros kokybės vynuogių derliaus.
Anot A. Valatkevičienės, šiandien vynmedžių augintojai noriai renkasi ir kitas veisles. Nors daugelis pirmenybę teikia lietuviškoms, mūsų krašte galima auginti ir latviškų, ir baltarusiškų, ir kai kurių rusiškų, kanadietiškų bei amerikietiškų veislių vynmedžių.
Vynuogininkystės istorija Lietuvoje
Vynmedžiai Lietuvos dvaruose buvo auginami jau XVIII- XIX a. Tačiau sodybose ir soduose juos plačiau pradėta auginti tik praėjusio amžiaus antroje pusėje. Sovietmečiu beveik visur karaliavo „Ivanausko rastinukė", ganėtinai atspari šalčiui ir ligoms veislė, išauginanti vidutinio dydžio apskritas tamsiai mėlynas uogas, tinkamas uogienėms ir vynui. Šią veislę atrado ir Lietuvoje išplatino akademikas T. Ivanauskas.
Prie vynuogių populiarinimo daug prisidėjo Antanas Gailiūnas (1918-2004 m.) - savamokslis selekcininkas iš Juodupės (Rokiškio r.).
Sukurtus hibridus šiandien daugina jo sūnūs, kiti lietuviškų vynuogių aistruoliai. Daugiau nei tris dešimtmečius vynmedžius augino Bronius Gaigalas (1946-2013) ir buvo įsitikinęs, kad Lietuvoje įmanoma užsiauginti daug ir skanių vynuogių. Jis išleido knygą apie vynmedžius, kūrė naujas veisles ir bandė paneigti mitą, esą mūsų šalis netinkama vynuogėms auginti.
Kaip buvo kuriamos lietuviškos vynuogės, kokios mėgėjiškos selekcijos silpnybės ir stiprybės, tyrinėjo gamtos mokslų daktaras selekcininkas Antanas Ryliškis ir biomedicinos mokslų daktaras Darius Ryliškis.
D. Ryliškis tyrinėjo Pietryčių Lietuvos regione auginamas vynmedžių veisles, jų morfologiją, biologiją ir ūkines savybes. Suregistravo paplitusias vynmedžių veislės, platinamus jų klonus. Moksliškai aprašant Pietryčių Lietuvoje paplitusį genetinį vynmedžių turtą, remtasi vynmedžių veislių tarptautinių aprašymų reikalavimais, registruojant sunokimo laiką, atsparumą ligoms ir šalčiui žiemą, derlingumą.
VU botanikos sode surinkta per 100 vynmedžių veislių kolekcija. Vynmedžių veislių introdukcija užsiima Lietuvos vynuogininkų asociacijos nariai. Gausią vynmedžių kolekciją yra surinkusi šviesaus atminimo vynuogininko Broniaus Gaigalo šeima (Aida Gaigalaitė - 300 veislių) bei kiti vynuogininkų asociacijos nariai.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ūgtelėjusi paroda EIMA – technologinis atsakas į pasaulinius iššūkius
2024-11-12 -
Kanapių verslo paroda-mugė „Cannabis Hub. LT-2024“
2024-11-04 -
Didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos avininkystės – valstybės požiūris
2024-10-31
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)