Kėdainiai. Kėdainių krašto ūkininkai, susirinkę į ataskaitinį susirinkimą, ne tik aptarė svarbiausias kasdienes aktualijas, bet ir su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku diskutavo apie ateities iššūkius.

„Mums niekada nestinga iššūkių, tačiau stengiamės dirbti ir nesiskųsti. Aptardami praėjusius metus dažnai pasakome, kad jie buvo keistai įdomūs. Gamta nešykštėjo iššūkių, tačiau derlių sudorojome, nors rekordų ir nesumušėme. Mūsų organizacija vienija 240 narių. Per praėjusius metus gretos gerokai pasipildė. Džiugina tai, kad prisijungė daug jaunų žmonių, jaunimas sudaro beveik trečdalį visų narių. Mums aktualūs ir kasdieniai rūpesčiai, ir žvilgsnis į ateitį. Puikiai suprantame, kad esame Europos Sąjungos dalis. Šios bendrijos laukia daug nežinomųjų. Mums rūpi, kad Lietuva neliktų užribyje", - susirinkime kalbėjo Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas.

Aktyvūs ir visuomeniški

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos nariai 2016 metai bendrai deklaravo beveik 42 tūkst. ha. Tai 7 tūkst. daugiau negu ankstesniais metais. Vienam nariui vidutiniškai tenka apie 195 ha, tačiau sąjunga vienija ir mažų, ir stambių ūkių savininkus. Kėdainiečiai ūkininkai gana aktyvūs ir visuomeniški. Jie gana dažnai susitinka aptarti aktualijas, padiskutuoti pasidalinti patirtimi.

Kėdainių krašto ūkininkai susirinkę į ataskaitinį susirinkimą ne tik aptarė svarbiausias kasdienes aktualijas, bet ir diskutavo apie ateities iššūkius

„Sąjungos Taryba ne kartą svarstė klausimus dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo. Kalbėjome apie medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos tikslinimą, diskutavome apie bešeimininkius pastatus. Nemažu galvos skausmu kai kuriems ūkininkams tampa geležinkelio „Rail Baltica" vėžės projektas. Svarbūs įvažiavimo į sklypus ir žemės išpirkimo klausimai. Su rajono valdžia daug kalbamės apie kaimo kelių priežiūrą. Mes pasigendame greideriuojamų žvyrkelių kokybės ir kelių tvarkymo patikrinimo. Manome, kad tuos darbus bent iš dalies galėtų atlikti ūkininkai. Labai norėtume, kad rajono Taryba perskirstytų žemės mokesčio lėšas, nes jų surinkta daugiau negu ankstesniais metais. Manome, kad tikslinga būtų daugiau investuoti į kaimo infrastruktūrą.

Be darbinių aktualijų mums rūpi ir laisvalaikis. Džiaugiamės, kad sąjungos nariai noriai renkasi į tradicines šventes, randa laiko ir sporto renginiams, valstybės švenčių minėjimams", - kasdienį gyvenimą trumpai apžvelgė V. Ivanauskas.

Nenorėtų kovos už būvį

Kalbėdamas apie ateitį, krašto Ūkininkų sąjungos pirmininkas akcentavo bendravimą su naująja Žemės ūkio ministerijos valdžia: „Nenorėtume, kad mums tektų kovoti už būvį. Būtų šaunu, jei Žemės ūkio ministerijos vadovų būtume išgirsti ir suprasti. Mums rūpi ir paramos iki 2020 metų paskirstymas, ir žinios, kaip gyvensime kitą finansavimo laiką", - sakė V. Ivanauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas įsitikinęs, kad po „Brexit" Lietuvos žemdirbiams gyvenimas nepalengvės: „Jau aišku, kad po anglų sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos bus peržiūrėtas bendrijos biudžetas. Tas procesas mums gali būti ir ne itin naudingas. Panašu, kad lengviau tikrai nebus. Visada sakau, jog ūkininkams svarbu, kad Dievas padėtų dirbti ir valdžia netrukdytų. Dabartinei valdžiai keliame uždavinį, kad ji nebūti trukdis. Ministerijos vairą paėmė ūkininkas, tikimės, kad su juo bendrą kalbą rasti nebus sunku."

Žvalgyba, ar gera kryptimi eina

Daug klausimų žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui pateikė Kėdainių krašto ūkininkai. Juos domino susietosios paramos perspektyvos artimiausiais metais ir po 2020 metų, teisės aktų pasikeitimai įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, išmokos žemdirbiams už ekologinę produkciją.

„Visiems rūpi du pagrindiniai aspektai: tiesioginės išmokos ir Kaimo plėtros programa. Su žemdirbiais daug diskutuojame apie paramos supaprastinimą. Dabar svarbu įsitikinti, ar gera kryptimi einame", - sakė žemės ūkio ministras.

Daug klausimų žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui turėjo Kėdainių krašto ūkininkai

B. Markauskas taip pat pristatė pagrindinius Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano aspektus, susijusius su žemės ūkiu ir maisto produktų perdirbimu. Ministras akcentavo, kad žemės ūkio produktų perdirbėjai turi didelių eksporto ambicijų, jo nuomone, mūsų gamintojai turi atsigręžti į Artimųjų Rytų rinkas.

Dar geriau, jeigu eksportas bus kuo daugiau diversifikuotas. Nemažai dėmesio buvo skirta ir analizuojant situaciją Lietuvoje. Drauge su ūkininkais susitikime dalyvavę verslininkai pateikė klausimų dėl cukraus pramonės perspektyvų, vietinės produkcijos vartojimo skatinimo priemonių.

MŪ inf.