Akademija (Kauno r.). Lietuvai pavyks išsaugoti mokslinį potencialą, jei mokslininko kelią rinksis jaunimas, o tam būtina atkurti sumenkusį mokslininko ir universiteto dėstytojo prestižą bei pagarbą mokslui. Aleksandro Stulginskio universiteto studentų mokslinės konferencijos dalyvių gausa parodė, kad atradimo ir pažinimo kelias jaunimui nėra svetimas.

Daugiau kaip du šimtai Aleksandro Stulginskio universiteto studentų ketvirtadienį skaitė pranešimus konferencijoje „Jaunasis mokslininkas 2017". Gausiausiai dalyvauta Hidrotechninės statybos, Žemėtvarkos, Miško auginimo sekcijų darbe. Aktyviausi buvo Ekonomikos ir vadybos, Žemės ūkio inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakulteto jaunieji mokslininkai. Iš viso 18-oje sekcijų per pusdienį perskaityta 212 pranešimų.

Ir moksle visko pasitaiko

Konferencijos plenarinėje sesijoje Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto doc. dr. Arvydas Šikšnys pasidalijo įžvalgomis apie mokslinių tyrimų kelius ir klystkelius. Daugiau kaip prieš tris dešimtmečius pasirinkęs mokslininko kelią, A. Šikšnys sako galįs atvirai teigti, kad moksle, kaip ir kitose srityse, yra visko - sukčiavimo ir garbės bei pinigų siekimo, cinizmo ir plagijavimo, pagražintų rezultatų, imitavimo, spekuliacijų, karjerizmo, šališkumo, asmeniškumo, negarbingos konkurencijos, o sąžiningumas tampa deficitu.

Pasak A. Šikšnio, ne visada atsakingai ir sąžiningai elgiasi valstybė. Antai mokslo ir verslo bendradarbiavimui 2007-2016 m. skirta 628 mln. eurų, tačiau Europos inovacijų švieslentėje Lietuva yra 24 vietoje iš 28 šalių. Studijų ir mokslo slėnių sukūrimui 2012-2015 m. panaudota beveik 299 mln. eurų, tačiau mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas nedavė rezultatų. Mokslo slėniuose mokslo ir technologijų parkų, turėjusių pritraukti ir remti verslo įmones, pagrindinė veikla, atnešanti 96 proc. pajamų, yra patalpų nuoma.

Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto doc. dr. Arvydas Šikšnys

Kalbėdamas studentams apie mokslininko prestižą, A. Šikšnys palygino Lietuvos ir Estijos mokslininkų atlyginimus, kurie skiriasi 2-2,5 karto, pavyzdžiui Lietuvoje lektorius uždirba 500 eurų, o Estijos Tartu universitete - 1250 eurų.

Pasak A. Šikšnio, renkantis mokslininko kelią reikia žinoti, kad jis nėra rožėmis klotas, tačiau mokslinė veikla teikia atradimo ir pažinimo džiaugsmą, padeda žmogui realizuotą savo intelektinį potencialą, o tai didina žmogaus savivertę, daro jį laimingesnį. Mokslo aplinką kuria žmonės, todėl ateities mokslo situacija priklauso ir nuo dabartinio jaunimo.

A. Šikšnys pasidalijo savo patirtimi mokslinių tyrimų srityje, dalyvavimu rengiant ir įgyvendinant Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, Nemuno vagos ties Marvele sutvarkymo ir kitus darbais. Mokslininko žodžiais, rezultatai atperka įdėtą triūsą ir leidžia nesigailėti pasirinkus šį kelią.

Ką tyrinėja jaunimas

Konferencijos plenarinėje sesijoje buvo pristatyta po geriausią kiekvieno fakulteto pranešimą. Agronomijos fakulteto studentė Ieva Čepaitė supažindino bendramoksliu su augimo reguliatorių poveikio puansetijų ūglių daigumui tyrimo rezultatais. Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentas Eimantas Šimkus nagrinėjo maisto švaistymo namų ūkiuose problemos priežastis. Miškų ir ekologijos fakulteto studentė Rūta Kembrytė savo darbe mėgino atskleisti pušies populiacijų sėjinukų ramybės būsenos sąsajas su šalčio pažeidimais.

Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto atstovė Ingrida Kaulakytė pristatė pranešimą apie žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikslumą ir kokybę lemiančius veiksnius. Žemės ūkio inžinerijos fakulteto studento Deivido Pečkausko (kartu su Laimiu Bauša) parengtas pranešimas atskleidė rapsų ankštarėlių atidarymui reikalingos jėgos nustatymo problematiką.

Baigiamojoje sesijos dalyje buvo pagerbti geriausių mokslinių pranešimų autoriai, įteikti diplomai ir trims geriausiems kiekvienos sekcijos pranešėjams.

ASU Mokslo skyriaus vedėjas prof. Egidijus Šarauskis linkėjo, kad studentų pranešimai ateityje virstų moksliniais straipsniais, o jaunųjų mokslininkų takas nuvestų į doktorantūros studijas.

MŪ inf.