Kaunas. Aleksandro Stulginskio universitete vykusioje pasėlių draudimo bendrovės „VH Lietuva“ jubiliejinėje 10-ies veiklos metų konferencijoje svarbiausiu dešimtmečio pasiekimu įvardintas atkurtas žemdirbių pasitikėjimas pasėlių draudimu ir konstatuota, kad dėl šylančio klimato ir dažnėjančių ekstremalių meteorologinių reiškinių pasėlių draudimo reikšmė tik didės.

Mūsų šalyje per 10 metų apdraustas pasėlių plotas padidėjo 4 kartus, draudimo įmokos - 5 kartus, iš viso prisiimta rizikos už 1,2 mlrd. eurų, apdrausta 1,7 mln. ha pasėlių, draudėsi 2 454 žemdirbiai, iš jų 456-iems draudimo išmokos daugiau kaip du kartus viršijo įmokas, o didžiausia išmoka vienai bendrovei visu laikotarpiu siekė 868 tūkst. eurų. Tokius įspūdingus skaičius įvardijo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG" filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas.

„Mūsų sėkmės receptas: pažangiausios patirties perėmimas, moksliškai pagrįstas įmokų tarifas, objektyvus ir operatyvus žalų atlyginimas, motyvuota ir kompetentinga darbuotojų, tarpininkų bei žalų vertintojų komanda. Rezultatas - „VH Lietuva“ neturėjo nė vieno teisminio ginčo!" - gerais veiklos rezultatais džiaugėsi „VH Lietuva“ vadovas A. Navickas.

Per dešimtmetį išgyventa visko

Ta proga buvo prisimintas visas draudimo bendrovės nueitas kelias. Pirmąją kibirkštį draudimui įskėlė tuometinis žemės ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Radzevičius, kuris 2006 m. rudenį konferencijoje „Seguros Agrarios'06" visų šalių draudimo bendrovėms atsisakius drausti pasėlius Lietuvoje, elektroniniu laišku kreipėsi į „Vereinigte Hagel“. To rezultatas - oficialus renginys su Lietuvos vyriausybės atstovais dar tą patį rudenį, o 2007 m. „Žaliojoje savaitėje" tuometinė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė ir „Vereinigte Hagel“ valdybos pirmininkas dr. Raineris Langneris (Rainer Langner) pasirašė ketinimų protokolą.

Būsima pasėlių draudimo sistema derinta su Lietuvos žemdirbiais. Tų pačių metų rugpjūtį bendrovės delegacija iš Vokietijos susitiko su daugiau kaip 500 ūkininkų ir aptarė esminius klausimus. Per rekordiškai trumpą laiką atidarytas biuras - lapkričio 9 d. ASU patalpose IV rūmuose duris atvėrė pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ biuras Lietuvoje, o po pusmečio, 2008 m. gegužę įsteigtas filialas „VH Lietuva“.

„Kuriant draudimo sistemą, dalyvavo trys šalys: valstybė, žemdirbiai ir draudikas, tai ir lėmė sėkmęPer 10 metų pasikeitė jau 5 žemės ūkio ministrai, tačiau ši sistema, visada turėdama valdžios paramą ir palaikymą, sugebėjo sėkmingai veikti ir pelnyti žemdirbių pasitikėjimą, atitikti jų lūkesčius ir galimybes," - įsitikinę Algimantas Navickas ir „Vereinigte Hagel“ valdybos pirmininkas Raineris Langneris

Tų pačių metų lapkričio 13 d. paskelbtas Vyriausybės nutarimas „Dėl pasėlių draudimo žemės ūkyje", kuriuo įsipareigojama kompensuoti 50 proc. draudimo įmokos. Sunkumų kėlė tai, kad Lietuvoje nebuvo jokios žalų statistikos, tik sukaupta ilgametė patirtis leido apskaičiuoti įmokas pagal 30-ties metų meteorologinius rodiklius.

Gruodžio mėnesį įvyko steigiamasis savidraudos fondo padalinio - Lietuvos apsidraudusių žemdirbių susivienijimo steigiamasis susirinkimas, kurio pirmininku išrinktas Kupiškio r. ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius, o jį po kelerių metų pakeitė Raseinių r. ūkininkas Alfredas Bardauskas. Gruodžio 12-ąją apdraustas pirmasis žemdirbys.

Gerais bendro darbo rezultatais džiaugėsi (iš kairės) „Vereinigte Hagel" Stebėtojų tarybos pirmininkas Klausas Mugelė (Klaus Mugele), Lietuvos regioninio apsidraudusių žemdirbių susivienijimo pirmininkas Alfredas Bardauskas, „Vereinigte Hagel"valdybos pirmininkas Raineris Langneris, Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas Jensas Stechmanas (Jens Stechmann), valdybos narys Tomas Gerkė (Thomas Gehrke)

2010-ieji buvo labai sunkūs: nevienodas sniego dangos storis ir spustelėjęs šaltukas padarė 1,6 mln. eurų žalos. Metus apsunkino ir vasaros karščiai bei dažnos liūtys. Galiausiai išmokos už žalas pasiekė 4,4 mln. eurų.

Nors sakoma, kad dviejų metų iš eilės blogų nebūna, bet 2011-ieji šios taisyklės nepaisė - temperatūros svyravimai žiemą sunaikino didžiąją dalį žiemkenčių ir atėjus pavasariui gauta beveik 1 000 pranešimų apie patirtą žalą. Į pagalbą žalų vertinimo ekspertams atvyko kolegos iš Vokietijos. Kadangi spaudė laikas, mat žemdirbiai norėjo iššalusiuose plotuose sėti vasarinius javus, ekspertai dirbo net pirmąją Velykų dieną!

Apsidraudusiųjų padvigubėjo, apdraustų plotų patrigubėjo, betdraudimo išmokų sumokėta 4,1 karto daugiau nei gauta įmokų, t. y. net 18,4 mln. eurų! A. Navickas prisiminė vieną atvejį iš tų metų, kai vienas ūkininkas sumokėjęs 38 tūkst. litų įmokų, gavo net 2 mln. litų išmokas (pavertus eurais tai būtų atitinkamai 11 tūkst. ir 250 tūkst.)!

Kolegišką sveikinimo žodį tarė ir už konstruktyvų bendradarbiavimą dėkojo ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė

Tapo aišku, kad atėjo laikas didinti draudimo įmokas, o iššalimą vertinti kaip sisteminę riziką. Maždaug 2,6 karto padidintas įmokų tarifas, deja, lėmė kone dviejų trečdalių klientų praradimą. 2014 m. žiema sunaikino kone 90 proc.šiaurinių rajonų javų ir rapsų pasėlių. Toliau sekė ankstyvųjų liūčių užplakimai, o prieš derliaus nuėmimą pasėlius niokojo kruša. Rezultatas - 4,8 mln. eurųžalų išmokų.

„Bendras mūsų nuostolingumas yra 77 proc. Bet kuria kitai bendrovei tai būtų absoliutus bankrotas. Tačiau mes dirbame tik su 15 proc. sąnaudų, todėl išgyvename“, - apibendrino A. Navickas.

Nuo pernai metų rugsėjo 1 d. draudimo įmokos kompensuojamos ne tik iš nacionalinio biudžeto, bet ir KPP lėšomis. Kompensavimo intensyvumas draudžiant nuo iššalimo vidutiniškai išaugo iki 58 procentų. Tiesa, kai pastebi A. Navickas, tuo pačiu padaugėjo įvairių dokumentų tvarkymo, patikrų procedūrų, todėl iki šiol, nors jau lapkričio vidurys, žemdirbiai kompensacijų dar negavo.

Ateityje draudimo svarba tik didės

Kaip pastebėjo „Vereinigte Hagel“ valdybos pirmininkas R. Langneris, net 19 Europos Sąjungos šalių vyriausybė yra nusprendusi paremti žemdirbius ir kompensuoti dalį draudimo įmokų (beje, Vokietijoje - ne, ten tokio sprendimo dar tik laukiama). R. Langnerasįsitikinęs, kad šylant klimatui ir daugėjant ekstremalių meteorologinių reiškinių, pasėlių draudimas įgaus vis didesnę svarbą.

Pasauliniu mastu daugiausia pasėlių draudžiama JAV ir Kanadoje, antroje vietoje - Azija. Draudimo bendrovė„Vereinigte Hagel" savo istoriją skaičiuoja jau du šimtmečius, šiuo metu ji turi 100 000 narių, 3 200 tarpininkų, 1 300 žalų ekspertų, kasmet sumokama 163 mln. eurų draudimo įmokų. Dirbama ne tik Vokietijoje, bet ir Italijoje, Kroatijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Belgijoje, Danijoje, Latvijoje, o Lenkijoje paslaugos teikiamos per antrinę įmonę „Concordia Polska“.

„Esame specializuoti draudikai, turime didelę rinkos dalį. Esame įdiegę naujus pažangius sprendimus žalų reguliavime, esame sukaupę labai daug tarptautinės patirties. Lietuvoje pasėlius draudžiame nuo šių rizikų: krušos, audros, liūties, iššalimo ir sausros", - sakė R. Langneris ir pridūrė, kad jokioje valstybėje pasėliai nėra draudžiami nuo dažno lietaus - tokios situacijos, kokia susiklostė šiemet Lietuvos laukuose. Kodėl? Nes laukuose stovintis vanduo priklauso ir nuo kelių šalutinių veiksnių - melioracijos įrenginių būklės, dirvožemio struktūros ir pan.

Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius pabrėžė, kad bus siekiama turėti instrumentus, kurie padengtų visas galima rizikas. NMA 2008-2016 m. laikotarpiu padengė žemdirbiams pasėlių draudimo įmokų už 17,66 mln. eurų. 2016-2020 m. laikotarpiui draudimo įmokų kompensavimui iš viso numatyta 30 mln. eurų lėšų.

2017 m. pagal VP priemonę įvertintos 660 pažymų (liko įvertinti 88 pažymos), išmokėta paramos suma siekia 1 mln. 59 tūkst. eurų. Pagal ES priemonę įvertinta 380 pažymų (liko įvertinti 59 pažymas), išmokėta 981 tūkst. eurų paramos.

ŽŪM Ekonomikos departamento direktoriui Vygantui Katkevičiui (antras iš kairės) už palaikymą ir bendradarbiavimą dėkojo „VH Lietuva“ vadovasAlgimantas Navickas, „Vereinigte Hagel" valdybos pirmininkas Raineris Langneris ir valdybos narys Tomas Gerkė

V. Katkevičius pristatė numatomus teisės aktų pakeitimus 2019 m. derliui: nacionaliniuose teisės aktuose numatomas draudimo įmokų kompensavimas su 50 proc. avansu, o reglamentiniuose nuostatuose dėl Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos viešojo kofinansavimo dalis didinama nuo 65 iki 70 proc., o nuostoliai kompensuojami, kai žala siekia daugiau kaip 20 procentų.

„Vereinigte Hagel" valdybos pirmininkas R. Langneris žadėjo, kad jau kitų metų pradžioje bus organizuojami susitikimai su mūsų šalies valdžios ir žemdirbių atstovais, ieškoma sprendimų, kaip supaprastinti draudimo procedūrą ir pasėlių draudimą padaryti dar prieinamesnį platesniam žemdirbių ratui, taip pat ieškoma galimybių pasiūlyti ilgalaikes (pvz., trejų metų) draudimo sutartis. Kad draudimo paslaugos būtų patrauklesnės smulkesniųjų ūkių savininkams, jiems bus suformuotas specialusis draudimo paketas. Naujų pasiūlymų gali tikėtis ir specializuotų sodininkystės bei daržininkystės ūkių savininkai.

Mūsų šalyje ūkio subjektų, draudžiančių pasėlius, dydis yra labai įvairus - nuo 5 iki 4 000 ha. Tačiau jei reikėtų apibūdinti tipinį draudimo bendrovės klientą, tai būtų 300-350 ha dirbantis ūkininkas, apsirūpinęs modernia technika, daug investuojantis ir saugantis savo investicijas.

Vokietijoje draudžiama 70-75 proc. visų draustinų pasėlių, Liuksemburge, Austrijoje šis rodiklis dar geresnis - kasmet draudžiama net 80 proc. visų pasėlių. „Mūsų tikslas - kad būtų apdrausta pusė Lietuvos žemdirbių draustinų pasėlių", - tokiais ambicingais ateities planais pasidalijo „Vereinigte Hagel“ valdybos pirmininkas Raineris Langneris.

MŪ inf.