Babtai (Kauno r.). Daržininkystės sektorius fragmentuotas, augintojai konkuruoja vieni su kitais, niekaip neužsidega žalia šviesa kooperacijai, trūksta lėšų investicijoms - tai tik dalis problemų, kurias įvardijo Lietuvos daržininkystės asociacijos nariai (LDAA), praėjusią savaitę susirinkę į ataskaitinį susirinkimą.

LDAA direktorė Zofija Cironkienė akcentavo tai, ko labiausiai trūksta daržininkystės sektoriui. Lietuvoje mažėja vartotojų, todėl būtina skatinti vidaus vartojimą ir sudaryti barjerus įvežtinei produkcijai. Žemas kainas ir susitraukusią vidaus rinką gali kompensuoti tik išaugęs eksportas.

Eksportuoti gali tik kooperatyvai ir augintojai, kurie turi didesnius kiekius produkcijos, yra investavę į prekinį paruošimą, auginimo ir sandėliavimo technologijas, o kooperacija vyksta vangiai, daržininkai taip ir nesukūrė nė vienos gamintojų organizacijos. Smulkiems pavieniams augintojams galvoti apie eksportą yra praktiškai nerealu.

Situacija rinkoje tokia, kad net ir vidutinio dydžio augintojai (20-40 ha) yra priversti investuoti į darbo našumą, ilginti sandėliavimo laiką, t. y. pirkti prekinio paruošimo techniką, modernizuoti saugyklas ir t. t. Tačiau ar išliks ateityje prioritetas daržininkystės ūkiams teikiant paramą, neaišku.

„Auginant daržoves, reikia labai daug investicijų į palyginti mažą plotą. Daržovių saugyklos taip pat kur kas brangesnės negu, pavyzdžiui, grūdų. Skaičiuojama, kad 2 000 t talpos daržovių saugykla kainuoja 1 mln. eurų, nes kainą labai iškelia šaldymo įranga", - pastebėjo LDAA valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis

Bendrovės „Šaka" vadovas Juozas Pukelis skaičiavo, kad pagal produkcijos kiekius daržo hektarą reikia dauginti iš 10, palyginti su javų plotais. Nori nenori, ir išlaidų daržininkystėje būna dešimt kartų daugiau.

„Aš esu ir grūdininkas, ir daržininkas, todėl puikiai žinau situaciją ir galiu palyginti. Grūdininkai kasmet eksportuoja apie 2 mln. tonų grūdų, o daržininkai, nors užaugina dvigubai didesnį produkcijos kiekį, negu reikia Lietuvai, pavasarį produkcijos pritrūksta. Ir vien todėl, kad nėra kokybiškų saugyklų, ir rudenį mes priversti kone už dyką atiduoti produkciją eksportui", - kalbėjo vieno didžiausių bulvininkystės ūkių vadovas J. Pukelis.

Būtina kooperuotis ir labiau pasitikėti kaimynais

Iš Žemės ūkio ministerijos augintojai prašo išlaikyti bent jau ankstesnį finansavimą daržininkystės ūkių strateginėms investicijoms: saugykloms, laistymui, prekiniam paruošimui, pilnos maisto grandinės sukūrimui, kad sektorius išsilaikytų ir galėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Taip pat būtina suteikti realią paramą kooperatyvams ir skatinti eksportą.

„Pagal produkcijos kiekį mes niekada neatsversime didžiųjų sektorių. Skirstant paramą, mus reikia atskirti. Neleiskite daržininkams ištirpti tarp augalininkų ir gyvulininkų", - kalbėjo LDAA direktorė Zofija Cironkienė, kreipdamasi į atsakingus ŽŪM pareigūnus

LDAA turi svarių argumentų, kodėl daržininkystės sektorius yra svarbus ir turėtų būti remiamas. Pirmiausia, niekas neužginčys, kad būtent daržininkystės ūkiai sukuria daugiausia darbo vietų kaime. Taip pat šie ūkiai sukuria didžiausią pridėtinę vertę iš to paties žemės ploto vieneto. Daržininkų produkcija vertinama dėl kokybės tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Nekalbant jau apie tai, kad daržovės ir vaisiai yra sveikos mitybos pagrindas, prevencija daugeliui šio amžiaus žmonijos ligų.

„Mūsų bėda - kad mūsų yra labai nedaug. Gal vertėtų susivienyti su sodininkais, nes šiuose sektoriuose daugelis problemų yra bendros", - idėją iškėlė bedrovės „Evaldo daržovės" vadovas Evaldas Masevičius

Z. Cironkienė įvardijo ir tai, kad daržininkystės ūkiai labiausiai prisideda prie taršos mažinimo žemės ūkyje, mat daržovės, labiau nei kiti žemės ūkio augalai, prisideda prie anglies junginių kaupimosi dirvožemyje ir turi mažesnį ekologinį pėdsaką negu gyvulininkystė.

Ką reikėtų daryti augintojams? Pirmiausia - kooperuotis. Apie tai kalbama jau ne vienus metus, tačiau realiai veikiančių daržininkų kooperatyvų yra tik du - „Suvalkijos daržovės" ir „Bulvių namai".

„Manyčiau, logiškiausia būtų kooperuotis regioniniu pagrindu, labiau pasitikėti savo kaimynais, kartu investuoti, sukaupti didesnius kiekius, gerinti produkcijos kokybę, stiprinti savo derybines galias", - sakė Z. Cironkienė.

Kartu ji ragino augintojus rodyti daugiau iniciatyvos identifikuojant bendrus poreikius sektoriaus vystymuisi ir reklamuojant savo užaugintas daržoves, nes tik taip galima didinti vartotojų pasitikėjimą ir skatinti vartojimą. Akivaizdu, kad parama šiam sektoriui, ir apskritai žemės ūkiui, ne didės, o mažės, todėl daržininkai turėtų labai atsakingai strateguoti, ką ir kaip augins.

Daržininkai nuolat pasigenda profesionalių konsultacijų ir mokslininkų rekomendacijų. Šįkart ir vėl užvirė diskusija, kodėl mokslininkai mažai dėmesio skiria gamybiniams bandymams. Gamybinių bandymų klausimas tarsi karšta bulvė mėtomas iš vienos ministerijos į kitą - mat Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) su visais padaliniais yra pavaldus Švietimo ir mokslo ministerijai, o lėšų gamybiniams bandymas tikimąsi iš Žemės ūkio ministerijos. Be valstybės finansavimo nebus išjudėta iį kritinio taško, nes ūkininkai save vis dar laiko finansiškai nepajėgiais mokslininkams sumokėti už tyrimus.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkė Rasa Karklelienė atrėmė daržininkus priekaištus: „Kas finansuos tyrimus, kas sumokės už darbą mokslininkams? Mes norime ir galime daryti tyrimus, bet už tai turi būti atlyginta. Tarp kitko, ir patys daržininkai nelabai nori, kad jų ūkyje būtų atliekami bandymai - ne kartą teko išgirsti replikas: kodėl pas mane, tegul Jonas ar Petras įsileidžia į savo laukus"

Mokslininkei antrino SDI direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Bendokas: „Negauname nė vieno cento už konsultacijas ir nė vieno cento už taikomuosius tyrimus. Finansavimas turi būti arba iš Žemės ūkio ministerijos, arba iš užsakovų. Žinoma, lėšų galima pritraukti rengiant projektus, bet jų sąlygos yra siaubingos: neatsiranda tokių ūkininkų, kurie papildomai norėtų būti patikrinti VMI ir t. t.".

Klausimai, į kuriuos atsakymų dar laukiama

LDAA ataskaitiniame susirinkime turėjo daug klausimų žemės ūkio ministrui, tačiau jis dėl įtemptos darbotvarkės negalėjo atvykti, tad delegavo visą būrį specialistų. Deja, konkrečių atsakymų į klausimus daržininkams taip ir nepavyko išgirsti, arba jie buvo ne tokie, kokių tikėjosi augintojai. LDAA nariams rūpėjo sužinoti, ar svarstoma sumažinti bulvių pasėlių dydį, kuriame vykdoma fitosanitarinė kontrolė (dabar bulvių pasėlių fitosanitarinė kontrolė vykdoma nuo 5 ha dydžio pasėlių, o mažesnieji ūkeliai netikrinami, tačiau tokia tvarka neužtikrina fitosanitarinės kontrolės).

LDAA ataskaitinis susirinkimas tradiciškai vyko LAMMC sodininkystės ir daržininkystės institute

Taip pat prašyta ieškoti galimybių sutrumpinti fitosanitarinių tyrimų laiką, kuris užsienio šalyse yra kelis kartus trumpesnis. Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas atsakė, kad bulvių tyrimai užtruko dėl neįtikėtinai prasto dygimo, todėl teko daiginti pakartotinai. Kartu S. Fedotovas informavo, kad VAT planuoja įsigyti naujos įrangos ir pasitvirtinti naują tyrimų metodiką, todėl yra vilčių, kad jau šiemet bulvių tyrimai bus atliekami kur kas sparčiau.

Augintojai siūlo keisti žiedinio puvinio kontrolės tvarką: siūlo artimiausiu metu sudaryti realų kontrolės priemonių planą, grįžtant prie pasiteisinusios ankstesnės tvarkos, kai ūkininkams buvo teikiama de minimis valstybės pagalba, kompensuojant dalį sertifikuotos sėklinės medžiagos įsigijimo išlaidų.

Šiaulių r. ūkininkė Daiva Šateikienė piktinosi, kodėl ūkininkai priversti sąskaitose nurodyti savo asmens kodą - tai juk pažeidžia asmens privatumo teises: reikia keisti šią ydingą tvarką, galbūt užtektų nurodyti ūkio valdos registracijos numerį

LDAA nuomone, VAT nebėra tikslo ūkiuose tikrinti paruoštos prekybai prekinės produkcijos, nes reikliausias produkcijos tikrintojas yra klientas. Taip būtų taupomi laikas ir pinigai - tiek tarnybos specialistų, tiek augintojų. Augintojai taip pat norėtų, kad būtų sustiprinta kontrolė turguose, nes vis dar daug lenkiškos produkcijos parduodama kaip lietuviška, o mažą ūkelį įregistravęs prekeivis neva sava produkcija prekiauja ištisus metus.

„Kodėl mes deklaruojame, kad visus metus turime turėti lietuviškų daržovių? Juk tai reikalauja didelių energinių sąnaudų saugyklose. Birželį, liepą yra pigiau atsivežti šviežių daržovių, juolab, kad ir pirkėjai tokias noriau perka", - tokią mintį iškėlė Kėdainių r. ūkininkas Vidmantas Kvedaras. Tačiau kiti augintojai oponavo, kad iki šviežio derliaus tikrai verta laikyti bulves, burokėlius ir kopūstus, tik morkų ir svogūnų pozicijas gal ir galima užleisti šviežiai įvežtinei produkcijai

LDAA kėlė klausimą dėl daržovių eksportui reikalingų dokumentų išdavimo optimizavimo, nes dabar susidaro dvigubas tos pačios siuntos tikrinimas ir apmokestinimas. Pagal LR Fitosanitarijos įstatymo 10 straipsnį eksportuotojas, norėdamas išvežti augalų ar augalinių produktų krovinį privalo turėti jo fitosanitarinį sertifikatą, kuris išduodamas, jeigu krovinio fitosanitarinė būklė atitinka šalies, į kurią įvežamas krovinys, reikalavimus. Taip pat pagal Muitinės įstatymo 37 straipsnį eksportuojamoms prekėms į ne ES šalis yra reikalingi kilmės sertifikatai, kuriuos išduoda Prekybos pramonės ir amatų rūmai. Augintojai pageidautų, kad VAT, turėdama duomenis apie produkcijos kilmę ir išduodama fitosanitarinį sertifikatą, išduotų ir augalinių produktų kilmės sertifikatą.

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskasinformavo, kad sausio pabaigoje vyriausybės posėdyje buvo dar kartą svarstomas, ir, deja, vėl atmestas PVM sumažinimo klausimas vaisiams ir daržovėms, nors ŽŪM šiuo klausimu visada yra augintojų pusėje

Susirinkime dalyvavę ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas ir Augalininkystės skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas žadėjo daržininkams, kad visi šie klausimai bus labai atidžiai nagrinėjami ir ieškoma galimybių spręsti iškilusias problemas, tačiau vien gerų norų neužtenka - valdininkus saisto įstatymai, poįstatyminiai aktai, tvarkos, kurių privalu laikytis.

Tarkime, net tokio atrodytų elementaraus dalyko, kaip nuostatos, jog programai „Vaisiai mokykloms" pirmumo teisę tiekti produkciją turėtų vietinės produkcijos (o dar geriau - NKP ar ekologiškos) augintojai, neįmanoma įgyvendinti dėl viešųjų pirkimų tvarkos. Vienintelis patarimas šiuo atvejų - didesnė pačių augintojų iniciatyva dalyvaujant konkursuose.

Šiek tiek statistikos

Iš viso LDAA yra 107 nariai - 93 augintojai ir 14 įmonių: „Agrimatco Vilnius", „Agrolitimpex", „Agrošiltnamiai", „Aista", „Baltic Agro", „Baltic Food Technologies", „Baltic Pack", „Domeina", „Meteka", „ProAgro", „Pusnis ir Ko", Syngenta Agro Services AG atstovybė Lietuvoje, „Technikos tiekimo kompanija", „Vitera Baltic". Praėjusiais metais į LDAA įstojo 26 nauji nariai: 24 augintojai ir 2 įmonės.

Įprastinę produkciją augina 65 ūkiai (1 667,98 ha), Nacionalinės kokybės produkciją (NKP) - 23 ūkiai (2 169,2 ha), ekologiškai daržoves augina 5 ūkiai (55,09 ha). Iš viso šie 93 ūkiai pernai daržoves augino 3 892,27 ha plote.

Pagal ūkio dydį LDAA priklausantys augintojai išsidėsto taip: per 100 ha daržovių plotą turi 12 ūkių, nuo 50 iki 100 ha - 14 ūkių, 20-50 ha - 18 ūkių, 5-20 ha - 21 ūkis, iki 5 ha daržovių augina 28 augintojai. Stambiausi daržininkai (auginantys per 100 ha), iš viso augina daržoves 1 983,41 ha plote ir tai sudaro 51 proc. bendro LDAA narių daržovių pasėlių ploto. Smulkieji LDAA nariai (iki 5 ha) iš viso dirba 56 ha ir tai sudaro tik 1 proc. bendro LDAA narių daržovių pasėlių ploto.

Visiškai kitokia situacija žiūrint į bendrą pasėlių deklaravimo statistiką: čia dominuoja smulkūs augintojai - iki 5 ha daržovių deklaruojantys žemdirbiai iš viso dirba 13 237 ha ir tai sudaro 66 procentus viso deklaruojamo daržovių ploto.

MŪ inf.