Vilnius. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) suvažiavime ne tik aptarti pasiekti rezultatai. Išsakytas susirūpinimas žemės ūkio politika, skriejo kritika žemės ūkio ministrui bei institucijoms, raginta spręsti problemas ir imtis esminių pokyčių.

Suvažiavime išrinktas naujasis prezidentas – juo tapo Eimantas Pranauskas. Patvirtinti viceprezidentai, generalinis direktorius. Dėl susiklosčiusių aplinkybių XXVIII LŽŪBA suvažiavimas organizuotas nuotoliniu būdu. 

Suvažiavimo pradžioje kalbėjęs kadenciją baigiantis prezidentas, Griškabūdžio ŽŪB vadovas Petras Puskunigis pabrėžė, kad Asociacija niekada niekam nepataikavo, vengė politikavimo.

„Pagrindinis tikslas – stengtis sudaryti ūkiams tinkamą aplinką ne tik išgyventi rinkos sąlygomis, bet ir plėtoti gamybą taikant inovatyvias technologijas, išlikti konkurencingiems. Norint, kad tai įvyktų, reikia palankios teisinės bazės“, – teigė P. Puskunigis.

Anot jo, pastarieji metai buvo sunkūs ne tik dėl pasaulinės pandemijos, bet ir į aukštumas pakilusių trąšų, energetinių išteklių,  kuro  kainų, karo. Nerimą kelia ir BŽŪP posūkiai, nukreipiant asignavimus ne gamybai, o žaliajam kursui.

P. Puskunigio teigimu, LŽŪBA siūlymai, koks turėtų būti Lietuvos strateginis planas, jo ekoschemos, ne atmesti, o tiesiog ignoruoti. Jis kalbėjo ne tik apie sudėtingą bendradarbiavimą su institucijomis, bet ir apskritai per mažą valstybės vadovų dėmesį žemės ūkio sektoriui, apsirūpinimui maistu.

„Žvelgiant į ateitį, problemų maisto grandinėje aprūpinant šalį maistu gal ir nekils, bet žemės ūkis reikalauja didesnio ir konkretesnio dėmesio. Kai kurių politikų neveikimas arba veikimas menkinant šią ūkio šaką jau duoda neigiamų rezultatų“, – suvažiavimo nariams kalbėjo P. Puskunigis.

Bendrovių rezultatai išlieka aukštesni

Apžvelgdamas žemės ūkio bendrovių rodiklius,  P. Puskunigis pastebėjo, kad jų ir kitų žemės ūkio įmonių darbo rezultatai išliko geresni nei kitų kategorijų ūkiuose.

Vienas tokių rodiklių  – primilžis iš vienos karvės. Žemės ūkio įmonėse jis viršija 9 tūkst. t per metus, o ūkininkų ir šeimos ūkiuose siekia  5,5 tūkst. tonų. 

Anot jo, tai pasiekta pasitelkiant mokslą, naujas technologijas. „Proveržio, kurį padarė žemės ūkio įmonės ir ūkininkai, negalima stabdyti apribojant juos paramomis ar kitais finansiniais ištekliais.

Dirbant rinkos ekonomikos sąlygomis, negalima dirbtinai išbalansuoti konkurencingumo principo. Ūkius reikia vertinti pagal tai, kiek sukuria pridėtinės vertės, sukuria darbo vietų, kiek yra socialiai atsakingi, kiek žaliavos tiekia kitoms verslo sritims“, – kalbėjo P. Puskunigis.

LŽŪBA duomenimis, žemės ūkio įmonių indėlis į šalies žemės ūkio iždą jau kurį laiką praktiškai nekinta. Bendrovės dirba 13,6 proc. žemės visos šalies žemės ir sukuria 19 proc. augalininkystės ir 48,3 proc. gyvulininkystės produktų nuo viso šalies žemės ūkio.

Vidutinis bendrovės dydis – 949 hektarai. Nuosavos ir nuomojamos žemės santykis išliko praktiškai nepakitęs: apie 273 ha žemės ūkio naudmenų valdoma nuosavybės teise ir apie 625 ha nuomojama, 50 ha yra kita žemė.

Vidutinis metinis darbuotojų skaičius bendrovėje pastaruoju metu augo – dabar yra 38 žmonės (2016 m. buvo 30).  Vienam žemės ūkio bendrovės naudojamam žemės ūkio naudmenų hektarui kartu su išmokomis tenka 2 309 Eur pajamų. Tai panašiai tiek pat, kiek Europos Sąjungos vidurkis. Jis – 2 316 eurų. Bendrovėse išmokos visose pajamose sudaro apie 10 procentų.

Augo ir bendrovių darbo užmokestis. 2016 m. buvo 7 600 Eur priskaičiuojamo darbo apmokėjimo suma per metus, dabar – 15 tūkst. eurų.

„Žemės ūkio įmonės sumoka VMI ir Sodrai 142 mln. Eur mokesčių, o kiti žemės ūkio subjektai – 157 mln. eurų. Turint mintyje, kad dirbame tik 13,6 proc. žemės, skirtumas didelis“, – vardijo P. Puskunigis, pridurdamas, kad juridiniai asmenys nuo vieno deklaruoto hektaro sumoka 353 Eur, o kiti ūkiai – fiziniai asmenys – 62 eurus.

Pasisakymuose – kritika ministrui ir raginimas spręsti paprastas problemas

Suvažiavime kalbėjęs LŽŪBA vicepirmininkas Alfredas Bardauskas priminė eilę klausimų, kuriuos įvardijo, kaip paprastas problemas, kurioms esą sprendimų nerandama daug metų: valstybinės žemės naudojimas, vandens gręžinių įteisinimas, mėšlo tvarkymas. O kur dar rizikos valdymo fondai, strateginis planas, ekoschemos ir būsimos paramos koncepcija.

Daugiau dėmesio skirti praktinėms problemoms ir jas spręsti, o ne kurti teisės aktus ir „stumdyti popierius“ ragino ir nuo šiol LŽŪBA prezidiume dirbsianti Berčiūnų ŽŪB vadovė Oksana Puronaitė.

„Yra daug dalykų, kurie pinigų nekainuoja, bet reikia dirbti“, – institucijas imtis veiklos, o ne ją imituoti ragino bendrovės vadovė.

Ginkūnų ŽŪB vadovas, LŽŪBA vicepirmininkas Arūnas Grubliauskis priminė, kad sudėtingoje situacijoje kitos šalys aktyviai ieško priemonių, kaip padėti savo žemdirbiams, kaip juos paremti ir užtikrinti apsirūpinimą maistu.

„Ar Žemės ūkio ministerija mus išgirs, bus matyti...“ – svarstė A. Grubliauskis, vildamasis, kad žemdirbiai ne kovos su ŽŪM, o dirbs vienoje barikadų pusėje. Jis taip pat teigė, kad būtina nustoti klaidinti visuomenę ir toliau kaltinti žemės ūkį dėl visų blogybių.

Tai, kad dirbant žemės ūkyje tenka susidurti su negatyviu požiūriu, kalbėjo ir jaunasis ūkininkas Eimantas Eigirdas.

Anot jo, negana to, kad ėmus ūkininkauti patiriamas spaudimas, ar pavyks plėstis ir kaip tai reikės padaryti, nuolat girdima, kaip esą niokoji gamtą ir pan.

„Kaip jaunas žmogus, jaučiuosi didžiausia šio pasaulio problema“, – sakė E. Eigirdas.

Daugelis kalbėjusiųjų nestokojo kritikos ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, teigdami, kad esą jis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai, neįsigilina į žemės ūkio problemas.

Aleksandras Stonkus reziumuodamas savo kalbą priminė apie ministro laukiančią interpeliaciją. „Lieka tik melstis, kad paskelbta interpeliacija šiam ponui pavyktų ir ši nelaimė kuo greičiau apleistų Lietuvos padangę, gal  tuomet ir naujam LŽŪBA prezidiumui, jos prezidentui ir visiems Lietuvos žemdirbiams ateitų šviesesnės dienos“, – svarstė Šakių r. ūkininkas.

Rezoliucijoje – raginamas imtis esminių pokyčių

Suvažiavime LŽŪBA nariai priėmė ir rezoliuciją, kuria atkreipiamas dėmesys į išaugusius gamybos kaštus, raginama spęsti įsisenėjusias problemas, o priimant svarbių sprendimus – remtis žemės ūkio mokslo rekomendacijomis, atlikti poveikio analizes.

Atkreipiamas dėmesys ir į toliau augantį atotrūkį tarp centro ir periferijos, sumenkintą savivaldybių žemės ūkio skyrių veiklą. Tikimasi, kad Seime nebus „buldozeriu stumiamų“, žemdirbiams pragaištingų įstatymų.

„Suvažiavimas reikalauja esminių pokyčių valdant žemės ūkį (...). Kviečiame parlamentines partijas iš esmės keisti požiūrį į žemdirbį, į kaimą“, – teigiama LŽŪBA suvažiavimo rezoliucijoje. Joje taip pat išsakytas pritarimas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime priimtai rezoliucijai.