Kaunas. Kasmet dėl bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms pasaulyje miršta apie 700 tūkst. žmonių, po 30 metų, prognozuoja ekspertai, mirs 10 mln. Viso pasaulio ekspertai sutaria, kad, nesprendžiant problemos, ateityje neliks veiksmingų antibiotikų tam tikros infekcijoms gydyti.

Šia tema Veterinarijos farmacijos asociacija (VFA) kartu su VMVT surengė seminarą „Sprendžiame mikrobų atsparumo problemą" šalies veterinarijos gydytojams. Kad problema aktuali, įrodė ir LSMU Veterinarijos akademijoje vykusio seminaro dalyvių gausa - jų susirinko beveik 500. Pasauliniame veiksmų plane, kaip sustabdyti bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, vienas pirmųjų ir įrašytas punktas - informacijos sklaidos ir supratimo apie problemos mastą didinimas. „Šios grėsmingos problemos sprendimas pirmiausia priklauso nuo jūsų - veterinarijos gydytojų, o mūsų institucija yra pasirengusi prisidėti", - kalbėjo VMVT direktoriaus pavaduotojas dr. Vidmantas Paulauskas, pridūręs, kad dėl antibiotikų neveikimo numatomos 10 mln. mirčių 2050 m., kai kurių mokslininkų vertinimu, yra labai optimistinės prognozės. „Žiūrint bendrai, rezultatai, kalbant apie bakterijų atsparumą, neguodžiantys", - teigė VMVT atstovas.

Į seminarą apie bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms susirinko visos Lietuvos veterinarijos gydytojai

Nors nepagrįstas antimikrobinių medžiagų skyrimas jau buvo pradėtas naudoti ir žmonių medicinoje, vis dėlto žemės ūkis yra įvardijamas kaip sritis, kur antibiotikų sunaudojama pernelyg daug ir netikslingai, neretai ne ūkiniams gyvūnams gydyti, o profilaktikai. Dėl neatsakingo antimikrobinių medžiagų naudojimo ir atsirado pasaulinė problema, nes netikslingai naudojant antibiotikus produkcijos gyvūnams (ir žmonėms taip pat) išsivysto atsparios bakterijos, jos pasiskleidžia ekosistemose, jų kiekis didėja ir patenka į žmonių maisto grandinę. Todėl ekspertai sutaria, kad būtina mažinti antibiotikų naudojimą žemės ūkyje. Gyvulininkystės sektoriuje, pasak V. Paulausko, daugiausia antimikrobinių medžiagų sunaudojama paukštininkystės ūkiuose - jiems parduodama net 46 proc. antibiotikų, galvijams - 35 proc., kiaulėms - 16 procentų.

Lietuva yra tarp mažiausiai antibiotikų sunaudojančių ES šalių - ūkiniams gyvūnams jų sunaudojama 39,4 mg/kg biomasės, o Europos vidurkis - 144 mg/kg biomasės. Tiesa, V. Paulauskas sakė nesantis tikras, kad šie duomenys atitinka realią padėtį, tačiau Lietuvoje veikia duomenų surinkimo sistema, privalu pildyti ataskaitas, todėl pats faktas, kad antibiotikų naudojimo tendencija jau kelis metus yra mažėjanti, nekelia abejonių. Taigi, svarbiausias dėmesys turi būti kreipiamas ligų prevencijai, kad gydyti reikėtų kuo mažiau.

Pasauliniame veiksmų plane didelis dėmesys numatomas ir moksliniams tyrimams. Apie atliekamus Lietuvoje pasakojo LSMU Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Modestas Ružauskas. LSMU bakterijų atsparumo tyrimų objektai yra produkcijos gyvūnai, gyvūnai augintiniai, maisto produktai ir žmonės. „Bandome atsekti grandinę, kaip plinta atsparios bakterijos", - sakė mokslininkas. Toliau vyksta ir alternatyvių antibiotikams priemonių paieška ir tyrimai.

LSMU Mikrobiologijos ir virusologijos instituto mokslininkas Modestas Ružauskas informavo apie atliekamus bakterijų atsparumo mokslinius tyrimus

LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas kalbėjo apie skirtingą Campylobakter jejuni bakterijų atsparumą antibiotikams. Iš galvijų ir broilerių išskirtos kampilobakterijos labai dažnai atsparios tetraciklinui. Ciprofloksacinui atsparumas labai didelis, iš broilerių išskirtos visos kampilobakterijos buvo atsparios šiam antibiotikui. Cefalosporinui buvo atsparios iš galvijų, broilerių produktų, iš laukinių paukščių išskirtos padermės. Eritromicino atveju situacija geresnė, daugelis padermių buvo jautrios šiam antibiotikui. Visos tirtos padermės buvo jautrios gentamicinui, net maža šių antibiotikų koncentracija efektyviai naikino bakterijų augimą.

Pasak profesoriaus, nerimą kelia faktas, kad net 80 proc. iš pieninių galvijų bandų ir beveik 50 proc. iš broilerių išskirtų kampilobakterijų pasižymėjo dauginiu atsparumu, t. y., buvo atsparios bent trims antibiotikams.

LSMU Veterinarijos akademijos Farmakologijos katedros docentas dr. Gintaras Daunoras pasidžiaugė, kad veterinarijos gydytojai jau supranta žodžių „Mokytis visą gyvenimą" prasmę. Kalbėdamas apie antimikrobinių vaistų derinimą, jis teigė iš principo esąs prieš tokį veiksmą buitiniu-gamybiniu lygiu. „Neįsigilinus, kokios bakterijos iš tikrųjų sukelia gyvūnui patologiją, kelių chemijų nereikėtų maišyti nei viename švirkšte, nei vieno gyvūno organizme", - teigė jis.

Farmakologijos katedros docentas dr. Gintaras Daunoras veterinarijos gydytojus įspėjo apie būtinybę domėtis vaistų suderinamumu

Ką veterinarijos gydytojas turi žinoti apie antimikrobinių vaistų derinimą, G. Daunoras kalbėjo keliais aspektais: siekiant stipresnio poveikio ar norint išplėsti vaisto veikimo spektrą ir antimikrobinius vaistus skiriant šalia kitų klasių vaistų (gydant širdies, inkstų, lytinių patologijos ligas). Pirmasis dalykas, ką turi padaryti veterinaras - įdėmiai perskaityti veterinarinio vaisto aprašą ir ypač skyrių, kur rašoma apie sąveiką su kitais vaistais. „Vaistų derinimo sąveika galėtų būti įvardijama kaip aktuali, bet Lietuvoje, galbūt dėl nepritekliaus, mes vaistais nesišvaistome, nors kartais tai galime pastebėti Vakarų valstybėse. Manau, vaistų derinimas yra aktualesnis žmonių medicinoje, kur dažnai daromi vaistų kokteiliai. O naujų cheminių preparatų rinkoje tik daugėja", - kalbėjo docentas.

VFA prezidentas Jurūnas Jonas Jablonskas liko labai patenkintas veterinarijos gydytojų aktyvumu seminare. Už pastangas, surengiant seminarą ir sukviečiant kompetentingus lektorius, jis dėkojo „organizacijos sielai" VFA viceprezidentei Mildai Stankevičienei.  

VFA viceprezidentė Milda Stankevičienė neabejoja, kad mikrobų atsparumo problemą galima sumažinti, šviečiant veterinarijos gydytojus, tačiau ir jie patys turi domėtis naujausia informacija

Seminare įžvalgomis taip pat dalijosi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė, Danijoje dirbantis veterinarijos gydytojas Audrius Furmonavičius, apie situaciją avių ir mėsinių galvijų ūkiuose kalbėjo LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvulių klinikos gydytoja Jurgita Autukaitė bei Vitalijus Žebelys („Magnum Veterinarija") ir kiti.

MŪ inf.