Kaunas. Tauragės r. jaunasis ūkininkas Eimantas Eigirdas imasi lyderystės telkti bendraminčius – jo iniciatyva kuriama Jaunųjų ūkininkų sąjunga.

Pasak jo, ši sąjunga sieks atstovauti tiems, kurie iš tikrųjų ūkininkauja ir susiduria su problemomis. Naujai buriama organizacija ketina tapti aktyviu ir skaidriu jaunųjų žemdirbių atstovu nacionaliniu mastu.

Daugiau apie tai – interviu su E. Eigirdu.

Esate Jaunųjų ūkininkų sąjungos kūrimo iniciatorius, ar tai reiškia, kad prisiimsite vadovo vaidmenį?

Taip, jeigu būsiu išrinktas. Vis dėlto jeigu atsiras tvirtesnių, ryžtingesnių už mane, tikrai perleisiu vadovavimą. Svarbiausia, kad būtų sprendžiamos problemos. O dabar imuosi iniciatyvos ir organizavimo.

Kokia dabar yra sąjungos kūrimo stadija?

Įstatai ir nariai yra. Lieka tik padaryti susirinkimą, nubalsuoti vienbalsiai, nunešti Registrų centrui dokumentus ir įregistruoti.

Kiek jaunųjų ūkininkų jungsis į organizaciją?

Pirmieji buriasi tie, kurie turi problemų, tad mėginsime iš pradžių jas sutvarkyti. Aišku, ne tik mes jų turime, turi ir kiti, tik jie arba nieko nedaro, arba nežino, kaip daryti. Manau, dėl to ūkininkai turėtų ir ateityje jungtis, o jeigu ir nesijungs, tai išlaikysime tokį žmonių skaičių, kuris yra dabar. Šiuo metu mūsų yra apie 40.

Atvirai pasakius, mums nereikia žmonių masės. Svarbiausia, kad būtų bendras požiūris ir darbas vyktų, o ne stovėtų vietoje. Mūsų kuriamoje asociacijoje bus tik tie žmonės, kurie tikrai patiria problemų. Dirbsime be korupcijos ir melo. Jeigu pajusime kokį nors spaudimą, nesvarbu, iš kurios pusės – draugiškos ar priešiškos, viskas bus viešinama. Todėl reikia labai gerai prafiltruoti žmonės, kurie ateis į asociaciją.

Kodėl siekiate turėti atskirą organizaciją? Juk jau 11 metų veikia Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga...

Kai bandant pasinaudoti jaunojo ūkininko įsikūrimo parama kilo problemų tiek man, tiek kitiems jauniesiems ūkininkams, kreipėmės į šią asociaciją, bet mums buvo pasakyta, kad ji nieko negali padaryti. Visiškai nebandyta ieškoti kažkokių sprendimų, kaip padėti.

Atrodo, kad siūlo susitaikyti su tuo, kas vyksta ir kokios taisyklės mums diktuojamos. Tai yra nesąmonė, nes tas taisykles, mano manymu, dažniausiai diktuoja tie, kurie fiktyviai pasinaudoja parama ir kurie net nesuvokia, kas vyksta paskui, kai ja pasinaudoji. Toks neveiksnumas ir lėmė tai, kad nusprendėme įkurti naują jaunųjų ūkininkų interesams atstovaujančią asociaciją.

Manote, kad Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga nesprendžia jauniesiems ūkininkams kylančių problemų?

Jie kažką sprendžia, bet ne tai, kas svarbu jauniesiems ūkininkams, ir ne tai, ką reikia.

Jūsų akimis, kokios dabar yra ūkininkavimo sąlygos Lietuvoje jauniesiems ūkininkams?

Nuo tada, kai aš pradėjau gilintis į žemės ūkį, jos visiškai nesikeitė. Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė, tai jaunojo ūkininko įsikūrimo paramos suma – nuo 40 tūkst. padidėjo ik 60 tūkst. eurų. Tačiau kartu sugriežtėjo paramos taisyklės. Dabar, jeigu nori gauti papildomų balų dalyvaudamas kitose priemonėse, turi tapti ekologiniu ūkiu, vystyti trumpąsias grandines. Ar su papildomais 20 tūkst. Eur gali tokius dalykus daryti?

Už 40 tūkst. Eur net negali nusipirkti normalaus naujo padargo, turi pirkti naudotą, o per 2–3 metus į jį dar kone tiek pat sukiši pinigų, kiek už jį mokėjai. O atsikratyti negali, nes įsipareigoji 5 metus išlaikyti. Tad kaip galime siekti švaresnės Europos, nulinių emisijų, jei turime pirkti varvančią techniką, kurią turime nuolat remontuoti? Vietoj to galėtume nusipirkti visiškai naują, mažiau taršesnę, bet negalime to padaryti, nes nėra sąlygų. Žengiame atgal, bet norime judėti į priekį. Tai nelogiška.

Kitas dalykas – parama skirta ūkiui įkurti, o ne modernizuoti žemės ūkio valdas ar techniką, todėl turėtų būti gerokai paprastesnės taisyklės. Juk ūkį įkurti nelengva, ypač kai yra nuo nepriklausomybės laikų veikiančių milžiniškų žemės ūkio bendrovių, o tu ateini su 5 ha nuosavos žemės ir mėgini spardytis. Dar biurokratiniai reikalai, kai nuolat tave tikrina ir bando prigauti.

Jauniesiems ūkininkams skiriami papildomi balai dalyvaujant kitos paramos priemonėse. Tai tikriausiai praverčia...

Tik 5 metus po paramos paėmimo gauni papildomų balų, kai dalyvauji kitose paramos priemonėse. Paskatinimas plėsti ūkį būtų, jei tuos papildomus balus skirtų bent jau 10 metų. Juk niekas taip greitai nevyksta, ypač gyvulininkystės ūkiuose, o dar žemės ūkio politika taip dažnai keičiasi.

Po 5 metų dažnai vis dar būni su tais pačiais 5 ha žemės ir gendančiais naudotais padargais. Kaip tokiomis sąlygomis konkuruoti su dideliais ūkiais, kurie turi žemės, plečiasi ir gali atitikti visus keliamus reikalavimus?

Dar nepamirškime tokių dalykų, kaip traktuojamas susietumas už tai, kad tėvai ir seneliai padeda savo vaikams. Juk tai yra logiška, jei esi iš ūkininkų šeimos. Bet tau sako, kad taip būti negalima, nes tada išeina jungtinis ūkis. Tad kaip mums įsibėgėti?

Manau, dalis jaunųjų ūkininkų yra net neegzistuojantys jaunieji ūkininkai. Tiesiog paima paramą, bet patys ūkyje nedirba, dirba tik tėvai. Tai va tokiems fiktyviems ūkininkams problemų tikrai nekyla, bet tiems, kurie pasilieka ūkiuose ir juose dirba, iššūkių daug.

Jeigu galėtumėte pakeisti vieną dalyką, kuris palengvintų jaunųjų ūkininkų gyvenimą, kas tai būtų?

Padaryčiau taip, kad jaunieji ūkininkai su valstybės parama galėtų pirmieji išsipirkti ūkius, kurie nori nutraukti veiklą. Tada nekiltų problemų ir dėl susietumo.

Be to, žemės ūkis dabar dažnai įsivaizduojamas tarsi klanas – esą ūkininkauti gali tik ūkininkų vaikai. O juk ūkininkauti gali visi, kurie nori. Net miesto žmogus, pajutęs pašaukimą žemės ūkiui, su valstybės parama galėtų įsigyti likviduojamą ūkį ir tęsti jo veiklą. Tada nei pastatai griūtų, nei žemė būtų apleista. Taip galėtume padidinti ir jaunųjų ūkininkų skaičių.

Pirmiausia reikia turėti aiškią viziją, ko norime – milžiniškų ir didelių ūkių ar mažesnių, bet daugiau? Į šį klausimą turi atsakyti valdžia. Jeigu vis dėlto norime daugiau mažų ūkių ir kad vartotojai būtų kuo mažiau priklausomi nuo didžiųjų, tada turime duoti galimybę jauniems žmonėms su parama įsigyti ūkį.

Dėkoju už pokalbį.