Briuselis. Siekdama sumažinti azoto emisiją iš žemės ūkio sektoriaus, Belgijos valdžia užsimojo sustabdyti arba visai uždaryti kai kurių kiaulininkystės įmonių veiklą. Vis dėlto norinčių pasinaudoti kompensacijomis atsirado mažiau, nei tikėtasi.

Paaiškėjo, jog paraiškas pateikė tik 236 iš 980 kiaulininkystės ūkių, turinčių teisę pasinaudoti Vyriausybės siūloma kompensavimo schema ir gauti išmokas. Dėl to nepavyko panaudoti viso Europos Komisijos patvirtinto 200 mln. Eur biudžeto.

Išskirtinis finansinis paketas Belgijai buvo skirtas po to, kai paaiškėjo, jog dėl palyginti didelio gyvulių skaičiaus, intensyvaus trąšų naudojimo azoto oksido kiekis ore ir vandenyje viršija ES reglamentus.

Nesulaukusi savanorių Belgijos valdžia nusprendė švelninti atrankos sąlygas. Išskiriamų teršalų slenkstis – poveikio aplinkai balas – sumažintas nuo 0,5 iki 0,025 proc. Tad dabar teisę į kompensaciją turi apie 80 proc. visų šalies kiaulių augintojų, tai yra, iki 3 tūkst. ūkio subjektų.

Pagal šią schemą pagalba turi būti teikiama tiesioginių dotacijų forma, kuri sudaro iki 120 proc. turto, ypač kiaulių ir ūkinės įrangos, vertės praradimo, susijusio su sumažėjusia ar nutraukta veikla. Programa galios iki 2025 m. birželio 30 d.

Planuojamos permainos nuo pat pradžių nežavėjo belgų ūkininkų. Šių metų kovo mėnesį paskelbus, kokiomis priemonėmis valdžia suplanavo mažinti azoto emisiją, kilo protesto banga, o Briuselio gatves užkimšo 2 700 traktorių.