Vašingtonas. Jei žemėje sumažėtų pašarinių ir biokurui skirtų pasėlių, o laukuose derėtų išimtinai žmonių maistui skirtos kultūros, maisto užtektų dar 4 milijardams planetos gyventojų. Maisto trūkumo problemos sprendimas pareikalaus žemės kraštovaizdžio pokyčių, rašo „Science Daily".

JAV Minesotos aplinkos instituto tyrėjai teigia, kad sumažinus intensyvios galvijininkystės plėtojimą, o didžiąją dalį laukų paskyrus maistinių kultūrų pasėliams, padidėtų žemės ūkio našumas, o turimų pašarų užtektų paukščiams ir kiaulėms šerti.

„Priklausomai nuo to, kiek ūkininkai ir vartotojai yra pasirengę pakeisti dabartinę praktiką, esami pasėliai galėtų išmaitinti milijonus ar net milijardus daugiau žmonių", - teigia viena iš tyrimo bendraautorių Emili Kasidy (Emily Cassidy).

Mokslininkai prognozuoja, kad žemės gyventojų skaičius ir mėsos paklausa didės iki 2050 metų. Mėsos gamyba reikalauja daug išteklių, nes 1 mėsos kalorijai pagaminti reikia 30 augalinių kalorijų. Be to, augalai vis dažniau naudojami kaip biokuras. Išanalizavus augalinio maisto vartojimo tendencijas, paaiškėjo, kad Indijoje žmonės iš augalų gauna iki 90 proc. reikalingų kalorijų, Kinijoje - 58 proc., Brazilijoje - 45 proc., JAV - 27 proc.

Mokslininkai pateikė išvadas, kad tiesioginiam žmonių maistui tenka tik 55 proc. pasėlių kalorijų. Padidinus augalinio maisto gamybą ir suvartojimą, žmonija iš šios rūšies produktų galėtų gauti iki 70 proc. reikalingų kalorijų.

Atsižvelgiant į didelius kultūrinius ir ekonominius aspektus, neįmanoma, kad žmonija pereitų nuo gyvulinės prie augalinės dietos, tačiau net iš dalies sumažinus mėsos suvartojimą, galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Nuo intensyvios galvijininkystės perėjus prie vištų ir kiaulių auginimo, papildomai būtų galima išmaitinti 357 mln. žmonių, o visiškai atsisakius mėsos, maisto užtektų dar 815 mln. pasaulio gyventojų.

Mokslininkai nesiūlo mitybos receptų ar rekomendacijų, tačiau nurodo didesnes maisto gamybos galimybes. „Kadangi mūsų planeta yra perkrauta, nuolat patiriame nuostolių dėl sausrų ir kenkėjų, galime rasti būdų, kaip efektyviau panaudoti pasėlius. Augaliniai maisto produktai galėtų patenkinti baltymų poreikį mityboje, tik reikėtų padidinti tam tikrų kultūrų (baltymingų ankštinių augalų) pasėlių plotus", - įsitikinę Minesotos instituto specialistai.

MŪ inf.