Berlynas. Vokietijos vyriausybė žengė pirmą žingsnį įgyvendinant ekologinio ūkininkavimo plėtros strategiją ir siekia, kad valgyklose ir restoranuose būtų daugiau ekologiško maisto. Ūkininkai vadina valdžios planus iliuzija.

Vokietijos vyriausybės koalicija 2021 m. pabaigoje sutarė, kad iki 2030-ųjų ekologinio ūkininkavimo plotai sudarys 30 proc. ariamosios žemės. Šiems planams įgyvendinti numatyta ekologinio ūkininkavimo strategija. 

Šių metų vasarį vyriausybė priėmė pataisas, kuriomis skatinama ekologiškus produktus vartoti ne tik namuose, bet ir viešo maitinimo įstaigose: restoranuose, kavinėse, valgyklose.  

Taip pat norima pradėti informacinę kompaniją, stiprinti ekologinės vertės grandines ir daugiau investuoti į ekologinio žemės ūkio tyrimus. Pavyzdžiui, ateityje 30 proc. Vokietijos žemės ūkio ministerijos turimo mokslinių tyrimų biudžeto bus skirta su ekologija susijusiems projektams.

Viliamasi, kad naujos priemonės paskatins ekologiškų produktų paklausą. Paradoksas, kad ekologiško maisto poreikis Vokietijoje jau viršija daugelio produktų vidaus gamybos galimybes. 

Naujausioje ekologiško maisto pramonės sektoriaus ataskaitoje skelbiama, kad gamybos augimas per pastaruosius metus vargiai atlaikys dar didesnį vartotojų susidomėjimą. Dėl šios priežasties didesnė paklausa nebūtinai paskatins vietinę gamybą, bent trumpuoju laikotarpiu tektų kamšyti spragas importuota produkcija.

Parama ekologinei gamybai numatyta ir Vokietijos strateginiame plane. Vis dėlto ūkininkai nedega ryžtu ir optimizmu. Kad perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo būtų sėkmingas, reikalingas didesnis finansavimas.

Pasak Vokietijos ekologiškų maisto produktų asociacijos, Žemės ūkio ministerija turi įtraukti ekologinius produktus į visas teisėkūros procedūras – nuo BŽŪP iki ženklinimo. Remiantis sektoriaus ataskaita, pernai ekologiškai dirbamos žemės dalis išaugo šiek tiek mažiau nei 4 proc. ir sudaro apie 11 proc. visų pasėlių. Tai toli gražu nuo 30 proc. tikslo.

Vokietijos ūkininkus neramina ne tik reformų permainos, bet ir finansinė krizė dėl išaugusių gamybos kaštų, mažų pieno supirkimo kainų. Kaip skelbia „Deutche Welle“, Vokietijoje veikia apie 35 tūkst. ekologinių ūkių ir juos labai paveikė rekordinė infliacija. Situaciją kasmet apsunkina sausros, dėl kurių sumažėja pašarų prieinamumas ir gamybos apimtys. Ūkininkai niršta ant mažmeninės prekybos sektoriaus, kuris pelnosi iš krizės ir kelia kainas vartotojams.

Vokietijos ūkininkų asociacijos duomenimis, pirmą kartą istorijoje Vokietijos ekologiškų produktų rinka susitraukė – iki 2021 m. spalio pabaigos pardavimai sumažėjo 4,1 procento. Kritikai teigia, kad ambicingas vyriausybės planas didinti ekologinio žemės ūkio plotus yra iliuzinis.