Berlynas. Varnos jau tapo nepageidaujamos Vokietijos kaimo vietovėse – suįžūlėjusių paukščių pulkai puldinėja ganomas bandas.

Remiantis Vokietijos visuomeninių transliuotojų asociacijos (ARD) Regioninės visuomeninių transliuotojų korporacijos (SWR) pranešimais, varnų išpuoliai prieš žemės ūkio gyvūnus atneša nuostolių ir kelia pavojų gyvūnams. Ūkininkai ir piemenys neįstengia atvirose teritorijose apginti ėriukų, žąsiukų, paršelių.

Karlsrūhės apylinkių (Badeno-Viurtembergo žemė) gyvulių augintojai kovoja su šia problema daugelį metų. Išpuolių skaičius padidėja ėriavimosi sezoną. Varnos stebi bandą tupėdamos medžiuose, o pasitaikius progai atakuoja jauniklius, ypač neseniai atvestus arba silpnesnės sveikatos.

Kai kuriais atvejais varnos iškapoja akis ir bambos sritį. Ūkininkai jaučiasi bėjėgiai, patiria stresą ir ekonominę žalą. Tenka didinti atgrasymą ir imtis papildomų gyvūnų apsaugos priemonių, o tai apsunkina kasdienę ūkinę veiklą.

Kai kurios varnų rūšys yra saugomos. Politikai ir dalis mokslo bendruomenės remiasi senesniais tyrimais, pagal kuriuos paukščiai yra polifagai – maitinasi bestuburiais, smulkiais stuburiniais, dvėseliena, taip pat sėklomis ir vaisiais bei žmonių maisto atliekomis. Varnos nepriskiriamos prie plėšriųjų paukščių.

Badeno-Viurtembergo administracijos atstovai nemato poreikio imtis veiksmų ir teigia, jog varnos vykdo natūralią atranką, puola tik nusilpusius, negalinčius eiti gyvūnus. Didžiausios Vokietijoje aplinkosaugos organizacijos NABU atstovai įsitikinę, jog pranešimai apie vadinamąsias „varnas žudikes“ yra perdėti.

Daugelis ūkininkų, laikančių paukščius ar ganomus gyvulius, jaučiasi palikti vieni tvarkytis su situacija. SWR tyrimas, kuriame dalyvavo apie 600 ūkio objektų iš visos šalies, atskleidė, jog nuo varnų nukenčia ne tik ėriukai, žąsys ar paršeliai, bet ir galvijai, pasitaiko mirtinų išpuolių.