Berlynas. Vokietijos ūkininkai šių metų kviečių kokybę vadina baisia – nepalankūs orai pasėlius kamavo visą sezoną, o lietūs per javapjūtę galutinai sugadino derlių.

Kaip rašo žemės ūkio analitikas dr. Olaf`as Zinke (Olafas Zinkė), grūdų derlius šiemet nekokybiškas: mažas hektolitro svoris, mažai baltymų, didelė drėgmė. Viso to padariniai – didelės džiovinimo išlaidos ir sumažėjusios augintojų pajamos. Daugelyje Vokietijos regionų daugiau nei pusė kviečių derliaus tinka tik pašarams arba pateks tiesiai į biodujų gamyklas.

Prastą derlių daugiausia lėmė nepalankūs orai. Sausra gegužę ir birželį neleido normaliai vystytis pasėliams, o itin drėgni ir nepastovūs liepos ir rugpjūčio orai pablogino derliaus kokybę.

Šlėzvigo-Holšteino žemės ūkio rūmų pirmininkė Ute Volquardsen (Utė Volkuardsen), pažymėjo, kad kuliant drėgnus javus patirta kokybės nuostolių, didelės džiovinimo išlaidos. Galutinių duomenų dar nėra, tačiau jau dabar aišku, kad daugiau nei pusę derliaus sudarys pašariniai grūdai, o kainos daug mažesnės už praėjusių metų lygį. Šalies šiaurėje už pašarinius kviečius rugpjūčiui baigiantis buvo mokama maždaug 184 Eur/t, o už maistinius – apie 218 Eur/t.

Žemutinės Saksonijos kaimo komiteto pirmininkas Karl`as-Friedrich`as Meyer`is (Karlas Frydrichas Mejeris) taip pat pranešė apie rimtas grūdų kokybės problemas dėl stiprių liūčių. Priklausomai nuo regiono ir kritulių, grūdų hektolitro masė svyruoja nuo 67 iki 76 kg/hl, nelygu veislė.

Pasak jo, kviečiai lengvesni. Tai reiškia, kad nors priekaba pilna, ji sveria mažiau nei įprastai, o grūdai praradę geras kepimo savybes. Dėl nuolatinės drėgmės lengvose dirvose augę kviečiai pradėjo dygti dar nenukulti, ypač ankstyvų veislių. Tokie grūdai nebetinka maistui. Juos galima panaudoti nebent biodujoms gaminti.

Pasak K. F. Mayer`io, tokios situacijos nebuvo jau seniai. Baiminamasi, kad Žemutinėje Saksonijoje iki 90 proc. maistui augintų kviečių bus nuimti tik kaip pašariniai, nes kokybės nebegalima pasiekti. Dauguma ūkininkų džiaugiasi, jei iš viso nukulia bent pašarinius kviečius ir derliaus nereikia vežti į biodujų gamyklą.

Regionuose, kuriuose sunkus dirvožemis ir buvo mažiau kritulių, derlius patenkinamas.

Brandenburgo ūkininkai taip pat teigia, kad dėl nepalankių oro sąlygų gerokai sumažės derlius ir kokybė. Kaip sakė ūkininkų asociacijos prezidentas Henrik`as Wendorff`as (Henrikas Vendorfas), lietus, kruša, audros, žema temperatūra sukėlė daug rūpesčių, ypač pastarosiomis savaitėmis.

Birželio pradžioje ūkininkai dar tikėjosi vidutinės ar geros derliaus kokybės. Dabar, pasak H. Wendorff`o, pajamos bus 20–30 proc. mažesnės. Be to, dėl kylančių degalų, trąšų ir sėklų kainų šiemet kviečių auginimas tapo labai brangus.

Kiti ūkininkai irgi pasakoja panašias istorijas: pavyzdžiui, Benny Hecht`as (Benis Hechtas) ir jo kolegos jau kelias savaites negalėjo įvažiuoti į laukus nuimti derliaus. O tai, ką buvo galima surinkti, nedžiugino: patirta kokybės nuostolių dėl pelėsio. Grūdai per šlapi, kad tiktų miltams duonai, todėl juos tenka naudoti tik pašarams.

Oficialiais skaičiavimais, žieminių kviečių derlingumas iš hektaro Vokietijoje šį sezoną yra apie 9 proc. mažesnis už ilgalaikį vidurkį.