Kyjivas. Karo sutraukytos tiekimo grandinės sukėlė pieno žaliavos pristatymo, perdirbimo, produktų tiekimo galutiniams vartotojams problemų. Kiti sunkumai susiję su pašarų ir veterinarinių vaistų (dažnai importuojamų) tiekimu. Ūkiai praranda darbuotojus, kurie išeina kovoti su Rusijos įsibrovėliais arba išvyksta iš karo zonos; tai labai jautrus veiksnys didelėms pieno įmonėms.

Kaip karo sąlygomis gyvena ir dirba Ukrainos ūkininkai?

Ūkis „Tomylivske“ yra Bila Cerkvos rajone, Kyjivo srityje. Jį įkūrė ūkininkas Sergij‘us Vachnij‘us. Maždaug 500 ha ūkyje laikomos 77 karvės.

Be Sergij‘aus ir jo šeimos narių ūkyje dirba 5 netoliese gyvenantys darbuotojai. Tai, kad jie gyvena arti ūkio, karo sąlygomis tapo privalumu: tai saugiau gyvybei, sveikatai, nes kelias nuo darbo iki namų yra trumpas. Vis dėlto, siekiant dar labiau sumažinti šią riziką, darbuotojams buvo sudarytos sąlygos gyventi tiesiog ūkyje.

Elektros tiekimo sutrikimų karo apimtoje šalyje pasitaiko dažnokai. Tai kelia grėsmę melžimo procesui ir pirminiam pieno perdirbimui. Ši problema sprendžiama naudojant įprastus elektros generatorius, kurie elektra aprūpina melžimo aparatus, pieno aušintuvus ir kitą ūkio technologiniame procese naudojamą įrangą.

Palyginti su kitais Ukrainos ūkiais, „Tomylivske“ nėra didelis. Jame viskas po ranka: pašarų sandėlis, malūnas. Aukštos kokybės pašarai laikomi šalia gyvulių. Tikriausiai tai paaiškina aukštą karvių produktyvumo lygį: per metus iš karvės primelžiama 7500 kg pieno, jo riebumas – 4 procentai.

„Tomylivske“ ūkio įkūrėjas Sergij‘us Vachnij‘us

Norint užtikrinti aukštą pieno gamybos efektyvumą, būtina laiku įgyvendinti gyvūnų profilaktikos priemones. Tam reikalingi veterinariniai preparatai. Geras ūkininkas pasirūpina jų atsargomis, jų turėjo ir ūkis „Tomylivske“. Taigi, su tuo susijusių problemų nekilo. Jei kokių nors vaistų pritrūkdavo, ūkio vadovas pasitelkdavo formalius ir neformalius ryšius su vietinėmis veterinarijos vaistinėmis. Vieni kitiems padeda ir gyvulius laikantys ūkininkai.

Bet ne viskas taip lengva ir paprasta... Artėjant kariniams veiksmams karvių ir veršelių nebeišleido į ganyklą. Jie buvo laikomi pririšti, o tai turėjo neigiamos įtakos jų produktyvumui ir pieno kokybei.

Dabar, karinių veiksmų zonai pasitraukus už Kyjivo srities ribų, gyvuliai, įskaitant veršelius, ganosi lauke (išskyrus melžimo laiką). Tokių priemonių taikymas atitinka Europos ūkinių gyvulių laikymo standartus.

Pieno dalijimas

Bila Cerkvos pieno gamykla, kuri yra pagrindinė „Tomylivske“ ūkio pieno pirkėja, sustabdė darbą pirmąją karo dieną. Sergij‘us Vachnij‘us priėmė radikalų sprendimą: dalyti pieną visiems atvykėliams, ypač Bila Cerkvos gyventojams. Taip pat ūkis pieną tiekdavo maitinimo punktams ypatingos svarbos infrastruktūros, teritorinės gynybos ir kt. vietose. Tai nebuvo „ekonomika“, tai buvo pozicija padėti žmonėms sunkmečiu.

Ukrainos kariuomenė išvijo priešą iš Kyjivo srities... Ūkis „Tomylivske“ trijuose Bila Cerkvos prekybos taškuose parduoda apie 1000–1100 kg pieno. Parduodama specialiai tam skirtose vietose ir gavus valdžios institucijų leidimą.

Kiekvieną dieną, prieš parduodant pieną, vietinėje laboratorijoje atliekama jo atitikties pieno kokybės normoms analizė. Pieno perdirbimo įmonei ūkis parduoda apie 1 000 kg žaliavos.

Ateities planai

Nepaisant sunkių sąlygų, ūkis kuria ateities planus: atrinkta telyčių banda, kurios bus sėklinamos itin produktyvių bulių sperma iš Kyjivo srities veisimo centrų; ūkis taip pat padidina savo sėjos plotus pašarų gamybai.

Kaip nurodė Sergij‘us Vachnij‘us, plėtojami glaudūs integraciniai ryšiai su vietinėmis pieno perdirbimo ir mažmeninės prekybos įmonėmis, bendradarbiavimas su bendruomene, pieno tiekimo į darželius ir mokyklas vykdančiomis institucijomis, ligoninėms, karinėms pajėgoms.

Karo padėties nulemti ribojimai

Apie tris ketvirtadalius šalies pieninių gyvulių laiko namų ūkiai. Prieš karą dažnas šeimos ūkis turėjo vilčių pagerinti savo finansinę padėtį parduodamas pieno produktus. Tačiau karas pakeitė situaciją... Jis palietė ir Lyubov‘ės Shabelna‘os (Liubovės Šabelnos) ūkio veiklą Bila Cerkvos rajone, Piščanės kaime. Tai vos 1,5 ha ūkis, kuriame laikomos 4 karvės.

Pirmosiomis karo savaitėmis iškilusią pieno pardavimo problemą lėmė ne tik Bila Cerkvos pieno fabriko uždarymas, bet ir sutrikęs susisiekimas visuomeniniu transportu su Bila Cerkva, kuris yra pagrindinė pieno ir pieno produktų pardavimo vieta. Dėl užsidariusių mažmeninių maisto produktų rinkų labai sumažėjo ir pieno produktų pardavimo galimybės.

Didelė oro antskrydžių grėsmė net kaimo vietovėse, taip pat administracinių apribojimų, susijusių su žmonių judėjimu, taikymas privertė ūkininkus ganymo aikšteles įrengti prie namų. Laimei, vietos valdžia leido šienauti žolę gyvuliams pasirinktose vietose laikantis tam tikrų taisyklių, kurias reglamentuoja karo padėties teisės aktai.

Atkurtas autobusų susisiekimas tarp kaimų ir Bila Cerkvos, atnaujintas mažmeninės prekybos įmonių darbas leidžia pristatyti produktus vartotojams iš mažų ūkių, tokių kaip L. Shabelna‘os ūkis.

Smulkiosios ūkininkės Lyubov‘ės Shabelna‘os ūkyje - keturios karvės

Kaip toliau vystysis šie individualūs pieno ūkiai? Yra daug problemų ir neaiškumų, kaip auginti ar bent išsaugoti gyvulius karo sąlygomis.

Į šalies kaimus atvyko daug asmenų, perkeltų iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų. Didelę dalį pieno L. Shabelna jiems dalija nemokamai, nes karas – tai bendra nelaimė. Kitą dalį pieno ir perdirbtų produktų ji parduoda kaimo gyventojams minimaliomis kainomis.

Pašarų tiekimo problemą apsunkina tai, kad nėra aiškaus vietos valdžios sprendimo dėl karvių ganymo ir šienavimo.

Nestabilus viešojo transporto funkcionavimas didina ir smulkiųjų pieno gamintojų problemas.

Galbūt visi šie veiksniai gali paaiškinti faktą, smulkių pieno ūkių savininkai Piščanės kaime linkę sumažinti gyvulių skaičių iki tokio lygio, kad galėtų patenkinti savo ir artimųjų pieno ir pieno produktų poreikius.

Individualūs ūkiai, skirtingai nei žemės ūkio įmonės, ilgą laiką negauna valstybės paramos. Tačiau karo padėties sąlygomis, kai parduotuvių lentynos ištuštėjo, o miesto mažmeninės maisto prekyvietės neveikė, smulkūs ūkiai buvo kone vieninteliai pieno produktų tiekėjai vietos gyventojams.

Kas bus toliau?

Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministerijos 2022 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. 209 „Dėl smulkios pieno gamybos ir apyvartos higienos reikalavimų patvirtinimo“ nustato pieno pirminės gamybos ir apyvartos reikalavimus smulkiesiems gamintojams, įskaitant tokius kaip L. Shabelna; šie reikalavimai taikomi pieno surinkimo punktams.

Agrarinės politikos ministerija įsitikinusi, kad įsakymo įgyvendinimas sumažins pernelyg smulkmeniškų ir neaktualių reikalavimų naštą smulkiai pieno gamybai ir apyvartai. Tikimasi, kad taip ir bus, o Piščanės kaimo gyventojai nuspręs nemažinti gyvulių, greitai atsiras naujų pieno ūkių, tokių kaip ūkių „Tomylivske“.

***

Sovietų valdžios nužudytas akademikas Aleksandr‘as Chayanov‘as (Aleksandras Čajanovas, 1888-1937 m.) beveik prieš 100 metų rašė: „...grėsmingu metu, kai visi verslumo metodai yra bejėgiai, kai ištinka ekonominė krizė ir organizuoto priešo smūgiai ištrina mūsų įmones, vienintelis patikimas ir įmanomas būdas sutaupyti yra... permesti smūgio svorį ant Atlanto pečių, laikančio... visą mūsų Tėvynės tautinį ūkį... ant valstiečių ūkio pečių“. Nepamirškime apie tai dabar ir po pergalės prieš priešą...

Smulkieji, vidutiniai ir stambūs pieno gamintojai kasdien prisideda prie mūsų pergalės artėjimo: tiekia pieno produktus Ukrainos vartotojams ir palaiko Ukrainos pieno sektoriaus eksporto potencialą.