Ūkininkai kyla prieš klaidinančią informaciją
2019-10-25
pixabay.com nuotr.

Briuselis. Melagingos informacijos gausa apie tariamą gyvulininkystės produkcijos vartojimo žalą sveikatai pasiekė neregėtą mastą ir su tuo būtina kovoti, teigia Europos gyvulių augintojai ir mėsos perdirbėjai.

Europoje prasidėjo informavimo kampanija, siekianti išsklaidyti mitus bei paneigti klaidingus faktus apie gyvulininkystės sektorių ir mėsos vartojimo žalą.

Anot iniciatorių, kampanijos tikslas – pasitelkus mokslinius argumentus ir objektyvius duomenis paneigti nesuskaičiuojamus kaltinimus, kuriuos patiria gyvulininkystės sektorius, ir parodyti visuomenei, kokios galimos pasekmės jos laukia atsisakius gyvulininkystės ir jos produkcijos.

Kampanijos „Meatthefacts“ deklaracijoje rašoma, jog ūkininkai ir visi šio sektoriaus profesionalai susiduria su vis didesnės apimties dezinformacija, neturėdami galimybių atsakyti. Ši padėtis turi pasikeisti. „Esame įsitikinę, kad gyvulininkystė Europai davė ir toliau duos daug naudos“, rašoma deklaracijoje.

Kampanijos iniciatoriai apibūdina save kaip ES gyvulininkystės maisto grandinės partnerių grupę, kuri nusprendė susivienyti ir sugrąžinti visuomenę prie subalansuotų diskusijų apie sektorių, reikšmingą praeityje ir ateityje. Šioje grupėje dalyvauja įvairios asociacijos – nuo gyvūnų sveikatos iki pašarų, veislininkystės ir gyvulininkystės organizacijų bei ūkininkų.

Europos Bendrijos žemės ūkio kooperatyvų skėtinės organizacijos COGECA (Generalinė žemės ūkio kooperatyvų konfederacija) viceprezidento Ramono Armengolio (Ramón Armengol) viešame kreipimesi sakoma, kad primityvios žinutės ir antraštės, skirtos šokiruoti visuomenę, padarė didelės žalos gyvulininkystei.

Skaitytojams pateikiama COGECA viceprezidento Ramono Armengolio viešo kreipimosi santrauka

Pirmiausia mus kaltina dėl netinkamo elgesio su gyvūnais. Šiais laikais, aktyviai veikiant gyvūnų gerovės organizacijoms, visuomenės supratimas apie gyvūnus gerokai išaugo. Taip pat patobulinti teisės aktai, kurių nuostatas taikome savo ūkiuose. Anksčiau būtų reikėję didelės šviečiamosios veiklos ir sąmoningumo ugdymo, siekiant paaiškinti visuomenei, kodėl ūkiuose taikoma vienokia ar kitokia praktika apsaugant pačius gyvulius (pavyzdžiui, dokavimas – gyvūno uodegos pašalinimas, nuraginimas ir kt.), nors urbanizuotai visuomenei tokius dalykus sunku suprasti. Tačiau dabar neužtenka vien paaiškinti apie taikomas praktikas, o radikalizuotos grupės užsipuldinėja sektorių ir skatina panaikinti bet kokią gyvulininkystės produkciją.

Jei kalbame apie poveikį žmogaus sveikatai, tai šimtais tyrimų paremtoje Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (angl. International Agency for Research on Cancer) ataskaitoje nurodoma, kad PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) išvados apie per didelio raudonos mėsos suvartojimo pavojus buvo skubotos.

Neabejodami mokslo bendruomenės kompetencija, turime apsvarstyti galimybę peržiūrėti argumentus. Mityba yra pernelyg sudėtingas dalykas, kad ją galėtume sieti su viena maisto rūšimi, turinčia išskirtinai teigiamų ar neigiamų savybių. Kaip pabrėžė Europos Parlamento narė Klara Agilera kampanijos „MeattheFacts“ pristatymo metu, mityboje turėtume vadovautis Viduržemio jūros dieta (Mediterranean diet), kurioje daug vaisių ir daržovių, bet taip pat yra ir mėsos.

Klimato kaitos ekspertų grupės (angl. Panel of Experts on Climate Change) leidinyje įrašytos daugiau kaip 28 priemonės, galinčios padėti sumažinti neigiamas klimato kaitos pasekmes, bet žiniasklaidoje daugiausia aprašomas vienintelis siūlymas – sumažinti mėsos vartojimą. Nenorime būti kaltinami dėl klimato pokyčių ir nedvejodami imame spręsti aplinkos apsaugos iššūkius. Mes prisitaikome prie naujų aplinkosaugos reikalavimų ir turime tam reikalingų technologijų.

Vienuolika Europos organizacijų vieningai dalyvauja šioje Europos iniciatyvoje ginant gyvulininkystę ir siekiant sustabdyti pranešimus, kuriuose nepagrįstai sumaišomos sveikatos problemos, aplinkosaugos informacija ir šališki antropomorfinio pobūdžio argumentai.

Dezinformacija ir klaidingi mitai įsitvirtina visuomenėje. Nors įprastas (rutininis) antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje uždraustas jau daugiau kaip dešimtmetį, tik 38 proc. europiečių žino šį faktą. Daugelis mano, kad antibiotikai naudojami beatodairiškai. Kitas pavyzdys yra susiformavusi nuostata, kad geriau valgyti perdirbtą daržovių mėsainį, kuriame yra daugiau nei 20 ingredientų, nei paprastą ir maistingą kepsnį.

Žinia aiški: gyvulininkystė yra sprendimo dalis, o ne problemos dalis. Mes esame labai svarbūs norint išmaitinti augančią žmoniją, palaikyti planetoje biologinę įvairovę ir skatinti žiedinę žemės ūkio maisto sistemą.

Kooperatyvams tenka didžiulė reikšmė žiedinėje ekonomikoje ir šioje ateities sistemoje mes sunkiai dirbame su savo gamintojais, padedame internalizuoti (kompensuoti) išlaidas, skiriame išteklius tyrimams, pateikiame priemonių šiai pertvarkai vykdyti ir kiekvieną dieną artėjame po žingsnį arčiau tvarumo idėjos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai