Stokholmas/Kėdainiai. Pietinėje Švedijos dalyje, netoli vieno didžiausių šalies ežero Venerno, ūkininkaujantis Hakanas Samuelsonas (Håkan Samuelsson) pradėjo nuo 22 ha, o dabar savo ūkiu jis vadina 2 400 ha dirbamos žemės. Tiesa, valdo ją ne vienas - tai aštuonių ūkininkų sukurtas kooperatinis ūkis. Jungtis ir stambinti valdas privertė noras išlikti konkurencinėje kovoje.

„Kodėl mes dideli? Esame žaliavos gamintojai pasaulinėje rinkoje. Produkcijos supirkimo kainų mes niekaip negalime paveikti, todėl visas jėgas skiriame tam, kam įmanoma daryti įtaką - tai yra gamybos  išlaidų mažinimui", - savo pasirinkimą ūkininkauti ne vienam paprastai aiškina švedų ūkininkas. Jis prisipažįsta, kad  prieš žengdamas bet kokį žingsnį, ilgai ir kruopščiai skaičiuojąs, ar tai tikrai apsimoka.

„Norint sumažinti grūdų auginimo savikainą, reikia jų auginti didelius plotus, kad būtų maksimaliai išnaudojama turima technika. Matydamas, kad vienam man žemės plotus vargu ar pavyks išplėsti, pradėjau bendradarbiauti su konkurentais. Ir štai dabar mes dirbame aštuoniese", - sako Švedijos ūkininkas Hakanas Samuelsonas (Håkan Samuelsson)

Perpus sumažėjo išlaidos technikai

Ūkininkas atvirai pripažįsta, kad darbas susikooperavus turi tam tikrų trūkumų: nesi pats sau šeimininkas, reikia nuolat ieškoti kompromisų, gali nusibosti diskutuoti visada ir apie viską, baisu rizikuoti taip, kaip neretai ryžtamasi savame ūkyje. H. Samuelsonas pabrėžia, kad jungiantis buvo svarbu ne atstumai tarp ūkių, bet panašus žemdirbių mąstymas.

Tačiau pagrindinė motyvacija bendram darbui - siekis sumažinti išlaidas technikai ir taip padidinti pelną. Prieš keturiolika metų, bendrovės kūrimo pradžioje, ūkininkai iškėlė tikslą padidinti pelną 1 000 Švedijos kronų (380 Lt) iš vieno hektaro. Apie 50 proc. pelningumo tikėtasi iš racionalesnio ūkio valdymo ir 50 proc. iš sumažėjusių išlaidų technikai. Tikslą pavyko pasiekti ir net šiek tiek viršyti!

Visi susivieniję žemdirbiai savo žemes išnuomojo akcinei bendrovei ir dabar kartu dirba 2 400 žemės. Kol ūkiai buvo atskiri, šį žemės plotą jie apdirbdavo 28 traktoriais, derlių dorodavo 11 kombainų, o vienam hektarui teko maždaug 10 valandų darbo.

Dabar tas pats žemės plotas apdirbamas 8 traktoriais, nukuliamas dviem kombainais, o darbo valandų sąnaudos hektarui sumažėjo perpus. Augalininkystės dalies metinė apyvarta sudaro 9,7 mln. Lt. „Technika dirba 24 valandas per parą, todėl rinkdamiesi techniką keliame didžiulius reikalavimus kokybei ir aptarnavimui (tarkime, sėjamoji turi pasėti 100 ha per parą), o kaina lieka ketvirtoje vietoje", - pabrėžia H. Samuelsonas.

Ekologinis ūkininkavimas privertė imtis gyvulininkystės

Susivieniję ūkininkai suko galvas, kaip dar padidinti pelningumą ir išbandė ekologinį ūkininkavimą. Pasirodė, kad einama teisingu keliu ir greitai visa bendrovė tapo ekologinė. Deja, netrukus išlindo problemos: laukai tapo piktžolėti, o derliai sumažėjo. Reikėjo ieškoti sprendimo ir jis buvo rastas: taikyti geras sėjomainas, auginti daugiametes žoles, o laukus tręšti mėšlu.

Taip ūkyje nuspręsta laikyti pienines karves. Prieš ryžtantis kurti pieno ūkį labai daug skaičiuota, įvertintos rinkos perspektyvos. Švedijoje 25 proc. pienininkyste užsiimančių ūkininkių yra vyresni kaip 55 metų, 35 proc. laiko mažiau negu 30 karvių, o 25 proc. planuoja baigti šį verslą. Taigi, nuspręsta, kad pieno ūkio kūrimas turi perspektyvų.

H. Samuelsonas apie savo patirtį pasakojo kompanijos „Väderstad" klientų dienose ir sulaukė daug klausimų iš mūsų žemdirbių. Bene labiausiai visiems rūpėjo išsiaiškinti, kokias išmokas gauna kolegos Švedijoje. „Už hektarą išmoka siekia apie 700 Lt, plius ekologinė išmoka 450 Lt/ha", - žemdirbių smalsumą patenkino H. Samuelsonas, pridurdamas, kad hektaras žemės Švedijoje kainuoja 40-50 tūkst. litų

Pievų karvių pašarams ruošti bendrovėje yra skirta 800 ha, dar 230 ha ganyklų ir  300 ha žalienų skirta biodujų jėgainei. „Azotą sujungiančios kultūros yra augalininkystės pagrindas, todėl mūsų daugiamečių žolių plotuose 20 proc. sudaro liucernos, 10 proc. raudonieji dobilai, 5 proc. baltieji dobilai, likusioji dalis - kitos žolės", - sako H. Samuelsonas.

Visą techniką žolei doroti - šienapjovę, grėblius ir smulkintuvą - ūkis samdo, savo technika tik parsiveža žalią masę ir ją silosuoja tranšėjose. Per parą apdoroja 150 ha žalienų. „Mes pervežame labai daug žolės masės ir tai yra brangu. Suskaičiavome, kad naudodami vieną priekabą, mes nuvažiavome tiek kilometrų, kad būtume pasiekę Tailandą ir sugrįžę iki Dubajaus", - vaizdžiai pasakoja ūkininkas. Nuspręsta kabinti po dvi priekabas ir sukonstruotas specialus sukabinimo mechanizmas, kad tai būtų lengva padaryti vienam žmogui tiesiog lauke. Po tokios nedidelės racionalizacijos išlaidos siloso ruošimui sumažėjo perpus.

Dabar ūkininkų įmonės „Valdsbo Mjork" bandą sudaro 1 300 melžiamų karvių, per metus parduodama 10 mln. litrų ekologiško pieno. Vidutinis dienos primilžis iš karvės - 28 litrai. Už ekologiško pieno litrą ūkis gauna 4,3 kronos (1,65 Lt). Karvės melžiamos karuselės tipo 60 vietų melžimo aikštelėje, per valandą pamelžiama 300 karvių. „Turėdami tokio dydžio melžimo aikštelę, mes galėtume laikyti 2 000 karvių, nes dabar neišnaudojame jos galimybių", - paaiškina H. Samuelsonas.

Moderni mastitų kontrolės sistema

Buliukai parduodami dviejų savaičių amžiaus, o telyčaitės, sulaukusios 4 mėnesių, gabenamos į kitą ūkį, kuriame auginamos iki 2 metų ir tuomet sugrįžta į „Valdsbo Mjork" fermas. Ūkyje įdiegta labai moderni mastitų kontrolės sistema: melžimo aikštelėje įmontuota infraraudonųjų spindulių kamera kaskart daro kiekvienos karvės tešmens šiluminę nuotrauką. Apie vos 0,1 laipsnio pokytį iš karto signalizuojama kompiuteriui, nes tai jau rodo uždegimo pradžią.

„Labai anksti pastebėjus uždegimą, vietoje penicilino užtenka tepalo. Per šešis mėnesius, kuomet taikome šį diagnozavimo būdą, mastitų bandoje sumažėjo dvigubai", - sako H. Samuelsonas, pridurdamas, kad tokios modernios mastitų diagnozavimo sistemos kol kas visame pasaulyje yra tik dvi.

Įmonė turi 16 GWh biodujų jėgainę, kuri per parą pagamina tiek dujų, kiek atitiktų 5 kub. m dyzelino. „Mes jėgainę vadiname mėšlo perdirbimo įmone, nes ji pakelia mėšlo vertę, o dujos jau gaunamos kaip šalutinis produktas. Vienam užkrovimui reikia 160 tonų mėšlo, jis imamas iš trijų ūkių", - sako H. Samuelsonas. Po papildomo apdorojimo dujos parduodamos Stokholmo oro uostui pagal sutartį, pasirašytą dešimčiai metų.

Visas ūkininkų įmonėje gautas pelnas išmokamas atsiskaitant už žemės nuomą, mat visi aštuoni ūkininkai yra išnuomoję žemę bendrovei. Pinigai paprastai mokami du kartus per metus - gruodžio mėnesį ir tada, kai suvedami finansiniai metų rezultatai. Kiekvienas savininkas susimoka pelno mokestį, siekiantį apie 30 procentų.

MŪ inf.