Pastarosiomis savaitėmis pasaulio žiniasklaida daug dėmesio skiria žemės ūkio sektoriui – nuo klimato kaitos padarinių Pietų Europoje iki pasaulinės prekybos sukrėtimų bei inovacijų, galinčių pakeisti ūkininkavimo ateitį.

Klimatas keičia ūkininkavimą Europoje

Italijos, Graikijos, Ispanijos ir Prancūzijos ūkininkai susiduria su ilgalaikėmis sausromis ir staigiais potvyniais. Tradicinės praktikos jau nebeveiksmingos, todėl ūkininkai investuoja į atsparias kultūras, naujas drėkinimo technologijas ar net perkelia ūkius į mažiau pažeidžiamas teritorijas, rašo „The Guardian“.

Specialistai įspėja, kad be rimtų prisitaikymo priemonių kai kuriuose regionuose tradicinė žemdirbystė gali tapti ekonomiškai netvari.

Teismai riboja pesticidų naudojimą

Prancūzijos Konstitucinis teismas uždraudė vyriausybei grąžinti acetamiprido – bičių populiacijai kenksmingo pesticido – naudojimą, praneša „Reuters“.

Sprendimą lėmė stiprus visuomenės pasipriešinimas: daugiau kaip 2 mln. gyventojų pasirašė peticiją prieš šią praktiką. Tai laikoma aplinkosaugos pergale, bet kartu kelia ūkininkams naujų iššūkių – jie turės ieškoti alternatyvių augalų apsaugos priemonių.

ES išsaugo tiesiogines išmokas

Diskusijose dėl biudžeto Europos Komisija nusprendė išsaugoti tiesiogines išmokas. Tai suteikia stabilumo ir finansinio saugumo sektoriui, bet kritikai įspėja, kad be aiškių sąlygų subsidijos gali stabdyti perėjimą prie inovatyvių, klimatui draugiškesnių praktikų, informuoja „Financial Times“.

Sausra smogia Pietryčių Europai

Europos Komisijos ataskaita rodo, kad Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje ir Ukrainoje kukurūzų, sojų bei saulėgrąžų derlius gali sumažėti trečdaliu. Tuo pat metu Vakarų Europoje – Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje – orai buvo palankesni, tad derlingumas išliko artimas vidurkiui ar net jį viršijo. Tai pabrėžia nelygiavertį klimato kaitos poveikį žemės ūkiui visame žemyne, rašoma JRC ataskaitoje.

Globalios tendencijos: kainų augimas ir megafarmų plėtra

Eurostato duomenimis, 2025 m. pradžioje padidėjo pieno, kiaušinių ir grūdų supirkimo kainos, bet kartu augo ir sąnaudos – trąšų, pašarų, energijos. Tai rodo, kad ūkininkų pelningumas patiria spaudimą, o maisto infliacijos rizika išlieka aukšta (Eurostatas).

Tuo pat metu Europoje daugėja didžiulių intensyvaus ūkininkavimo kompleksų – vadinamųjų megafarmų. Jos leidžia sumažinti gamybos sąnaudas, bet kelia klausimų dėl gyvūnų gerovės, aplinkosaugos ir konkurencijos su smulkiais ūkiais. Jungtinėje Karalystėje jau fiksuota beveik 7 000 pažeidimų, susijusių su tokių ūkių veikla, rašo „The Guardian“.

Žvilgsnis už Europos ribų

Zimbabvė atkuria kukurūzų importo draudimą

Zimbabvė uždraudė kukurūzų importą po to, kai gerokai atsigavo vietinė gamyba. Po didelio sausros sukelto sumažėjimo 2023–2024 m., palankus kritulių kiekis ir vyriausybės paramos programos leido šaliai patenkinti metinius kukurūzų poreikius (apie 1,8 mln. t). Draudimo tikslas – apsaugoti vietos ūkininkus ir sustiprinti aprūpinimą maistu, informuoja „Reuters“.

Indijos ūkininkai reikalauja įteisinti supirkimo kainas

Šiaurės Indijos ūkininkai, susibūrę į „Sanyukt Kisan Morcha“ organizaciją, atnaujino raginimus teisiškai nustatyti minimalias paramos (produkcijos supirkimo - red.) kainas ir neįtraukti žemės ūkio į su JAV susijusius laisvosios prekybos susitarimus. Jie taip pat nori, kad būtų panaikinti kaltinimai ankstesnių protestų dalyviams, infomuoja Indijos laikraščiai.

Dėl klimato mažėja JAV kukurūzų apdulkinimas

Nenuspėjami orai – karščio bangos, naktiniai temperatūros šuoliai, sausra ir liūtys – vis labiau veikia kukurūzų apdulkinimą JAV. Nepaisant prognozių, kad 2025 m. kukurūzų derlius bus rekordinis, klimato kaita apsunkina finansinį planavimą ir kelia grėsmę grūdų kokybei, praneša AP.

„Klimatofliacija“ didina maisto kainas

„The Guardian“ atkreipia dėmesį į „klimatofliaciją“ – dėl ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip sausros, miškų gaisrai ir potvyniai, kylančias maisto kainas. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės ūkininkai pastebėjo, kad šieno derlius sumažėjo 50 procentų.

Visame pasaulyje stringa pagrindinių prekių, pradedant svogūnais ir baigiant šokoladu, tiekimas, o tai neproporcingai paveikia mažas pajamas gaunančias namų ūkius, rašo „The Guardian“.

Nerimas dėl australiškos jautienos

Po „Brexit‘o“ sudaryti prekybos susitarimai leido į Jungtinę Karalystę plūsti australietiškai jautienai mažesnėmis kainomis. Britų ūkininkai teigia, kad tai mažina vidaus produkcijos gamybą. Nuo 2025 m. sausio iki gegužės mėn. Australija į JK eksportavo daugiau nei 6 500 t aukščiausios kokybės jautienos – jau viršijo 2024 m. metinį kiekį, rašo "Financial Times“.