Alikantė (Ispanija). Šešėlinė pesticidų rinka pasiglemžia didelę dalį Europos Sąjungos augalų apsaugos produktų pramonės pajamų, dėl to sukuriama mažiau legalių darbo vietų, valstybių biudžetai gauna mažiau įplaukų.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba EUIPO (įsikūrusi Alikantėje) vasario 8 d. paskelbtoje ataskaitoje nurodo, kad legali augalų apsaugos produktų pramonė dėl pesticidų klastojimo praranda apie 1,3 mlrd. eurų pajamų kasmet, o neigiamas tiesioginis poveikis gyventojų užimtumui irgi yra nemažas. Tyrimas parodė, kad ES buvo prarasta maždaug 2600 tiesioginių darbo vietų, o vertinant platesniu mastu, prarastų darbo vietų skaičius gali siekti 11 700.

„Jei klastotės paveiks kitas pramonės šakas ir valstybių pajamas, įskaitant tiesioginį ir netiesioginį poveikį, tai pesticidų klastojimas ES ekonomikai atsieis maždaug 2,8 mlrd. eurų prarastų pardavimų", teigiama pranešime.

Antonio Campinos, EUIPO vykdantysis direktorius, pastebi, kad prekių klastojimas gali paveikti kiekvieną ekonomikos sektorių ir pesticidų gamybos pramonę, kurią sudaro daug mažų ir vidutinių įmonių. Ataskaitoje pažymima, kad 400 iš 600 ES pesticidus gaminančių įmonių yra mažos ir vidutinės, kuriose dirba mažiau kaip dešimt darbuotojų. Jos sukuria 38 proc. viso sektoriaus apyvartos.

Kas labiausiai pralaimi

Didžiausių nuostolių dėl pesticidų klastojimo patiria Vokietija ir Prancūzija. Šiame sektoriuje, kuris vertinamas 4 mlrd. eurų, Vokietijos pesticidų pramonė praranda 299 mln. eurų ir 500 darbo vietų per metus. Prancūzijoje, kuri yra antra pagal dydį pesticidų gamintoja Europoje, pesticidų pramonė praranda maždaug 240 mln. eurų ir 500 naujų darbo vietų kasmet. Italija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė kasmet atitinkamai praranda 185, 94 ir 76 mln. eurų.

Poveikis aplinkai

Europos augalų apsaugos asociacija (ECPA), atstovaujanti pesticidų pramonei, atkreipia dėmesį į galimą padirbtų pesticidų poveikį aplinkai. ECPA pabrėžia, kad kartu su prarastomis pajamomis daromas neigiamas poveikis aplinkai bei žmonių, kurie perka ir naudoja suklastotus pesticidus, sveikatai.

„Tuo metu, kai augalų apsaugos pramonės produktai yra testuojami ir tikrinami, Europos Komisija ir nacionalinės valdžios institucijos turėtų labiau kovoti su neteisėtais ir suklastotais produktais, užuot savavališkai sumažinusios legalios rinkos produktų skaičių", pareiškė ECPA atstovas.

Jis nurodė, kad suklastoti pesticidai į ES rinką patenka neteisėtais būdais - kontrabandos keliu ar po lygiagretaus importo priedanga (lygiagreti prekyba - tai procesas, kai platinama tokia pati prekė kaip ir jau esanti rinkoje, tik ji importuojama ne per gamintojo platinimo tinklus).

Klastočių esama pačių įvairiausių, tai gali būti birios siuntos iš anksto pagamintos iš koncentrato arba visiškai supakuotos prekės. „Pati pakuotė gali būti su paprasta etikete be instrukcijos arba labai gera originalaus ženklo kopija. Svarbu pažymėti, kad šie produktai yra nepatikrinti ir pažeidžia griežtus ES reikalavimus, užtikrinančius, kad medžiagos nesukeltų pavojaus ūkininkui, jo derliui arba aplinkai", perspėja ECPA atstovas.

MŪ inf.