Bratislava. Nedidelė valdančiosios mažumos partija siekia apmokestinti specialiu mokesčiu mažmeninės prekybos tinklus, o surinktas lėšas skirti vietos maisto produkcijos gamintojams remti.

Daugiau slovakiškų produktų parduotuvių lentynose ir teisingesnis pelno paskirstymas tarp prekybininkų, gamintojų ir ūkininkų – tokią naudą turėtų atnešti naujas mokestis, pasiūlytas valdančiosios mažumos partijos.

Rugsėjo pabaigoje šeši Slovakų nacionalinės partijos (SNS) parlamentarai pateikė įstatymo projektą, kuriame siūloma naująjį mokestį įteisinti nuo 2019 metų.

Anot vieno iš parlamentarų Radovano Balažo (Radovan Baláž), kurį cituoja portalas pravda.sk, mažmeninės prekybos tinklai taiko slovakiškiems produktams didesnę maržą nei įvežtiniams produktams, o dominuojanti prekybininkų padėtis verčia pirminės gamybos gamintojus ir maisto perdirbėjus parduoti savo produkciją už savikainą. Tokiu būdu prekybos sektorius kraunasi pelnus.

Įstatymo iniciatoriai siūlo nustatyti 2,5 proc. mažmeninės prekybos tinklo grynosios apyvartos mokestį. Jį turėtų mokėti prekybininkai, kurių apyvartos struktūroje maisto produktų pardavimas sudaro ne mažiau kaip 10 proc. ir kuriems priklauso prekybos vietos bent dviejuose regionuose.

Pagrindą mokesčiui apskaičiuoti sudarytų trijų iš eilės einančių mėnesių grynoji apyvarta. Mažmeninės prekybos tinklas bus atleidžiamas nuo mokesčio, jei jo suma per mokestinį laikotarpį neviršys 5000 eurų. Tie mažmeninės prekybos tinklai, kurie nesumokės mokesčio ar sumokės tik jo dalį, bus baudžiami.

Paskaičiuota, kad pritaikius šį mokestis į valstybės biudžetą papildomai įplauktų 150 milijonų eurų. Šie pinigai turėtų patekti į vadinamąjį rinkodaros fondą ir būtų naudojami vietos ūkininkams ir gamintojams remti.

Tai, kad parlamentarai pristatė mokesčio idėją kaip visiškai naują teisės aktą ir tiesiogiai jį pateikė parlamentui, reiškia, kad projektas nebuvo svarstytas ir aptartas Vyriausybėje. Jis neaptartas ir su mažmeninės prekybos tinklais.

Prekybininkai įspėja, kad mokestis gali padidinti kainas parduotuvėse ir neigiamai paveikti investicijas.

Slovakijos modernios prekybos aljanso (SAMO) narius nustebino, kad, nepaisant žodinių ir rašytinių Žemės ūkio ir Finansų ministerijų patikinimų, Slovakijos nacionalinė partija vis tik pateikė šį teisės akto projektą nepasitarusi su mažmeninės prekybos tinklais ir ekspertais. SAMO mano, kad pasirinktos prekybininkų grupės papildomas apmokestinimas yra diskriminuojantis.

Kaip pažymi spectator.sme.sk, Europos Sąjunga sustabdė panašaus pobūdžio apmokestinimo mėginimus Lenkijoje ir Vengrijoje. Austrijoje ūkininkai gauna paramą per agrarinį fondą, o ES tokiam pagalbos teikimui neprieštaravo.

Lietuvoje irgi mėginta įtraukti prekybininkus į „Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą“, bet, Seimo valia, jų ten neliko. Dar diskutuojama apie galimą prekybininkų indėlį kuriant žemės ūkio rizikų valdymo fondą.

MŪ inf.