Edinburgas. Augant biologiškai skaidžių audinių paklausai ir siekiant atgaivinti prarastą Škotijos linų pramonę, šalies ūkiuose tiriamos naujos pluoštinių linų veislės, kurios parodė pirmuosius gerus rezultatus.

Pluoštiniai linai kažkada buvo plačiai auginami, o linų pramonė Škotijoje klestėjo, tačiau vėliau šių augalų populiarumas labai sumažėjo. Dabar 80 proc. linų auginama žemyninėje Europoje.

Škotai tikisi, kad būtent pasikeitusi situacija rinkoje, t. y. didėjanti biologiškai skaidžių audinių paklausa, jiems padės atkurti linininkystę. Tuo tikslu, vykdant lauko laboratorijos projektą „Growing Flax for Regenerative Textiles“, ūkiai netoli Dandžio, Edinburgo ir Obano išbandė tris linų veisles – Avian, Delta ir Tango.

Kadangi tekstilės pramonei reikia ilgo linų pluošto, tyrėjų komanda daugiausia dėmesio skyrė geriausių augimo sąlygų paieškai – siekė gauti 1 m aukščio augalus ir 6 t/ha bendrą linų pluošto derlių, o tai yra pramonės standartas Europoje.

Tyrimas parodė, kad veislių Avian ir Delta vidutinis aukštis buvo atitinkamai 78 cm ir 79 cm, o Tango šiek tiek mažesnis – 64 cm. Tačiau pasėlis davė išskirtinį derlių – Avian viename sklype pasiekė 13 t/ha, o Delta ir Tango – atitinkamai 12 t/ha ir 10 t/ha. Visi augalai buvo auginami be sintetinių trąšų.

Bandymas taip pat parodė, kad Škotijos klimato sąlygomis linų derlių buvo galima nuimti maždaug po 117–120 dienų po sėjos. Šiltesniuose Europos regionuose linų vegetacijos vidurkis yra tik šiek tiek trumpesnis – 100 dienų.

Netoli Edinburgo įsikūrusio ekologinio žemės ūkio kooperatyvo „Lauriston Farm“ atstovė Jossie Ellis sakė, jog nepaisant sausros, turinčios įtakos pasėliams, pasiekė gerų rezultatų. Be pesticidų augintos veislės Avian linai užaugo iki 74 cm, o derlingumas siekė 8 t/ha.

Pasak jos, bandymai atveria kelią ekologiškų audinių gamybai: „Kaip ūkininkų tinklas galime plėtoti komercinį linų potencialą didelio masto perdirbimui, taip pat smulkiems gamintojams ir amatininkams.“

Užaugintų linų mėginius dėl pluošto ilgio, stiprumo ir kokybės laboratorijoje tirs projekto partneriai „Fantasy Fiber Mill“ ir „Heriot-Watt University“. Iš bandymų veislių linų bus pagaminti verpalai. Rezultatų tikimasi 2024 metų rudenį.