Otava. Nuo didžiulės sausros kenčia Kanados ūkiai: labai sumenko rapsų derlius, gyvuliams trūksta pašarų. Todėl šalies valdžia žemdirbiams žada skirti milijonus dolerių paramos.

Kanados rapsų rinka netrukus susidurs su didele problema – daugelis augintojų negalės įvykdyti savo sutarčių dėl sumažėjusio produkcijos kiekio, praneša kanadiečių portalas „FarmMedia Feed“.

Dėl sausros Kanados prerijose rapsų derliaus prognozės smarkiai sumažintos: nuo iš pradžių numatytų 20 mln. tonų iki 15–17 mln. tonų. O kai kurie prekybininkai teigia, kad šių metų derlius gali nukristi net iki 12 mln. t.

Prekybininkas Bill`as Craddock`as (Bilas Kredokas), kuris taip pat ir ūkininkauja Manitobos valstijoje, pažymėjo, kad rapsai ne vienintelė šio regiono kultūra, nukentėjusi nuo sausros. Taip pat nuostolių patirta ir kviečių, avižų pasėliuose.

Deja, šių metų sausra – ne pirma ir ne paskutinė. Ateityje reikėtų tikėtis dar blogesnių orų. Ilgalaikės prognozės rodo, kad Kanadoje sausiausi metai gali būti 2025-ieji.

Nuo didžiulės sausros kenčiantys Kanados ūkininkai, girdėdami nepalankias ilgalaikes orų prognozes, svarsto galimybę pereiti prie pasėlių, kurie mažiau mėgsta drėgmę nei rapsai.

Atsižvelgiant į tai, kad sausros sąlygomis rapsus sunku auginti, B. Craddock`as teigė, kad labai tikėtina, jog ūkininkai sumažins plotą, kurį skiria Kanados aliejinėms kultūroms. Jis pats šiemet sumažino rapsų plotą ir perėjo prie sojos pupelių. Jų auginimo savikaina yra 80–100 dolerių už toną mažesnė.

Mažesnio rapsų derliaus prognozės ateityje nieko gero nežada ir naujoms perdirbimo įmonėms, kurios šiuo metu statomos Kanadoje.

Skirs paramos gyvulių augintojams

Nuo sausros kenčia Saskačevano, Manitobos, Britų Kolumbijos, Ontarijo ir Albertos provincijos. Sunkiausia situacija yra Albertos provincijoje, skelbia producer.com. Čia beveik du mėnesius nebuvo lietaus, o oro temperatūra viršydavo 30 laipsnių C.

Teigiama, kad tokiomis sąlygomis tik 18 proc. visų žemės ūkio augalų pasėlių yra geros būklės, o neišdegusių ganyklų tik 17 proc. Todėl regiono valdžia nusprendė, be paramos iš valstybės biudžeto, ūkininkams mokėti ir papildomą finansinę pagalbą – po 94 dolerius už kiekvieną galviją.

Albertos regionas yra pasirengęs skirti 136 mln. dolerių ir prašo Otavos papildomai skirti dar 204 mln. dolerių.

Pasak Vakarų galvijų augintojų asociacijos ir Albertos ganyklų nuomininkų asociacijos, net ir gavus paramos, bus sunku išvengti gyvulininkystės ūkių bankrotų.

Pažymima, kad galvijų populiacija per pastaruosius 15 metų mažėjo, o sausra šią tendenciją tik dar labiau paaštrins. Asociacijos ragina imtis visų priemonių, kurios padėtų išlaikyti bandas.

Provincijos vyriausybė taip pat paskelbė planuojanti skirti daugiau plotų gyvulių ganymui ir siekti, kad ganyklos rytiniuose Uolinių kalnų šlaituose kuo ilgiau būtų atviros.

MŪ inf.