Utrechtas (Nyderlandai). Galimi ginčai dėl tarifų po Trumpo sugrįžimo į JAV prezidento postą, geopolitinė įtampa, Ukrainoje dėl karo sumažėjusi grūdų gamyba ir eksportas, problemos, susijusios su klimato kaita, ypač El Ninjo apraiškos – „Rabobank“ ekspertai apsvarstė daugybę veiksnių, kurie turės įtakos pasaulio žemės ūkio produktų rinkoms 2025 m.

„Rabobank“ paskelbtoje „Agri Commodity Markets Outlook 2025“ ataskaitoje rašoma, kad D. Trumpui įvedus muitus prekėms iš Kinijos, Meksikos, Kanados ir kitų šalių, sumažės ūkininkų pelnas, ypač tų, kurie augina pagrindines žemės ūkio kultūras, kurių kainos nukrito jau 2024-aisiais.

„Rabobank“ duomenimis, 2023 m. žemės ūkio produktų importas į JAV siekė 195 mlrd. JAV dolerių (188 mlrd. EUR), o tai buvo net 280 proc. daugiau nei per pastarąjį 20 metų laikotarpį. Situaciją gali apsunkinti atitinkamos Kinijos priemonės, kurios labiausiai paveiks sojų pupelių eksportą iš JAV.

Per pastaruosius metus sojų kainoms nukritus 25 proc., tarifai sumažins Amerikos ūkininkų pajamas. JAV valdžios institucijos gali apsvarstyti tam tikrus kompensavimo mechanizmus, tačiau, pasak „Rabobank“, rinka išliks neapibrėžta, kol jie nebus įgyvendinti.

Ekonomika

Apskritai 2024-ieji pasižymėjo infliacijos mažėjimu ir nuosaikiu pasaulio ekonomikos augimu. Tačiau D. Trumpo įvesti tarifai padidins pasaulinės prekybos susiskaldymo riziką ir paveiks dolerio prieinamumą kitose šalyse. Besivystančioms šalims, turinčioms didelę skolos doleriais dalį, gali kilti pavojus. Nors apskritai stiprus doleris reikš mažesnes doleriais denominuotų prekių kainas.

Europos centrinio banko ir JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) 2024-aisiais sumažintas palūkanų normas dar labiau ribos stipresnė infliacija, kuri didės dėl mokesčių mažinimo ir naujų JAV tarifų, teigiama „Rabobank“ apžvalgoje.

Karas Ukrainoje

Karas Ukrainoje ir toliau mažina grūdų gamybą ir eksportą, nepaisant to, kad Ukrainai pavyko sukurti tiekimą per Juodosios jūros koridorių. Be karo veiksmų, ekspertų nuomone, sezono pradžioje šalis susidurs su darbo jėgos trūkumu, nepalankiomis oro sąlygomis ir žemu atsargų lygiu.

Net ir tokiu atveju, jeigu Rusijos agresija nedidėtų, žemės ūkio produktų eksportas iš Ukrainos ir toliau mažės.

Be to, ekspertai neatmeta galimybės, kad pati Ukraina gali pulti Rusijos uostus, kurie sudaro 23 proc. viso pasaulio kviečių eksporto, o tai apsunkintų situaciją pasaulio grūdų rinkoje.

Klimatas

Ilgalaikės klimato kaitos tendencijos skirtingai paveiks žemės ūkio produktyvumą, priklausomai nuo pasėlių ir regionų.

Šiltesnė temperatūra šiauriniuose regionuose pailgina auginimo sezoną ir pagerina derlių, tačiau sumažina produkciją pietinėse platumose. Prognozuojamos oro sąlygos turės neigiamos įtakos kukurūzų derliui, o aukštas anglies dvideginio lygis ir padidėję plotai šiaurinių platumų regionuose galėtų teigiamai paveikti kviečių derlių.

Metų pabaigoje tikimasi silpnų trumpalaikių El Ninjo apraiškų, dėl kurių Brazilijoje lietaus sezonas gali prasidėti vėliau, o Argentinoje ir JAV pietuose dar labiau padidėti sausros. Dėl pavėluoto sojų derliaus nuėmimo Brazilijoje bus vėlyvesnė antrojo derliaus kukurūzų sėja ir brendimas. Tuo pačiu metu pagerėjusios oro sąlygos JAV, Argentinoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje didintų būsimo kviečių derliaus prognozes.

Atsargos

„Rabobank“ ekspertų teigimu, 2024–2025 m. sezoną pagrindinių eksportuotojų žemės ūkio produkcijos atsargų ir suvartojimo santykis sumažės iki 24,5 proc., o tai bus žemiausias rodiklis po 22,8 proc. 2023–2024 m. sezoną.

Sojų ir kukurūzų atsargos 2025 m. išliks stiprios, o kviečių atsargos kelia susirūpinimą: jų kainos gali pakilti iki 7,5 JAV dolerio (7,2 Eur) už bušelį.

Trečius metus iš eilės sojų perteklius gali būti rekordinis dėl gero JAV derliaus ir perspektyvų Pietų Amerikoje. Esant didelėms atsargoms ir stabilizuojantis paklausai iš Kinijos, sojų kainos ir toliau kris net nesant prekybos karų.