Raseiniai/Valmiera. Produktyviausiame Latvijos pieno ūkyje praėjusiais metais iš karvės vidutiniškai buvo primelžta 14 850 kg pieno. Ūkis priklauso Ievai Rutkovskai, Latvijos Holšteinų asociacijos tarybos pirmininkei.

Latvijoje šiuo metu yra tik 3 ūkiai, kurių karvių produktyvumas viršija 14 tūkst. kg. „Tai kaip olimpinės žaidynės, kuri kiekviena sekundė brangi - antroje vietoje likęs ūkis melžia tik 7 kg pieno mažiau", - juokėsi energija spinduliuojanti I. Rutkovska. Lietuvoje ji viešėjo šalies Žemės ūkio rūmų ir Veislininkystės įmonės „Litgenas" kvietimu - konferencijoje apie genoekonomiką dalijosi savo patirtimi vystant pieno ūkį. „Mažoje mūsų fermoje nieko ypatinga nėra, bet gyvulių priežiūra tikrai labai gera", - teigė intensyvaus pieno ūkio savininkė.

Produktyviausio Latvijos pieno ūkio savininkė Ieva Rutkovska savo ūkio istorija pasidalijo su Lietuvos ūkininkais

Ieva kilusi iš Šiaurės Latvijos - Valmieros, čia ir ūkininkauja. Ūkis, jos vertinimu, nedidelis - 95 melžiamos holšteinų veislės karvės, iš viso - apie 250 galvijų, 112 ha žemės, visa skirta pašarinėms žolėms auginti, iš kurių gaminamas silosas.

Per 2015-2016 m. krizę I. Rutkovska atsisakė mažiau produktyvių karvių, nes jų išlaikymas nepadengė pieno gamybos kaštų. Užtat dabar ūkyje yra karvių, kurios duoda per 20 tūkst. kg per metus. Bet Ieva labiau didžiuojasi ne pieno kiekiu, o jo kokybe. Baltymingumas siekia 3,26 proc., riebalingumas - 3,9 proc., o somatinių ląstelių skaičius sumažintas iki 40-44 tūkst./ml. Karvės melžiamos 3 kartus per dieną.

Ieva laiko pieningiausias - holšteinų veislės - karvės (Ievos Rutkovskos asmeninio archyvo nuotr.)

Ūkyje labai rūpinamasi nauja karta, bandos atnaujinimu. Sėklinti telyčias pradeda 14 mėnesių, tuomet jos apsiveršiuoja 24 mėn. Sėklinimo indeksas ūkyje - 2,1. Servis periodas trunka 129 dienas, užtrūkinimas - 50 dienų.

Ieva ir pati drožia karvių nagas, ir pati sėklina jas nuo 2009 m. Telyčioms dažniausiai naudoja seksuotą spermą, karvėms - komercinę, aukštos genetinės vertės spermą. Būna metų, kai ūkyje telyčių ir buliukų atvedama vienodai, bet neretai telyčių atvedama apie 70 procentų.  

Norint pasiekti tokių gerų rezultatų ūkyje, pasak I. Rutkovskos, būtina laikytis 4 svarbiausių taisyklių: šėrimas, vanduo, aplinka, saugumas.

Karves šeria pagrinde žolės silosu. Yra sudaromas vadinamasis koncentracinis racionas, kai kombinuotieji pašarai sudaro daugiau kaip pusę visų sausųjų pašarų kiekio. Priklausomai nuo siloso kokybės ir baltymų kiekio jame, į pašarą deda sojos (1 kg SM), tai natūralus svoris gaunasi 1,1 kg karvei. Koncentruotųjų pašarų vienai karvei tenka 14 kg SM, o natūriniu svoriu - 15,5 kg, siloso - maždaug 11,2 kg SM, viso - apie 17-18 kg. Iš viso melžiamai karvei, viduryje laktacijos duodančios apie 44 l/d. pieno, reikia apie 26 kg/d. SM, tai reiškia, racione yra apie 55-60 proc. SM. 

Racioną sudaro veterinarijos gydytojas, iš kurio ir pati Ieva daug išmoko. Jis atvyksta pagal iškvietimą, nėra samdomas ūkio darbuotojas „Labai svarbus bendradarbiavimas ir pasitikėjimas su visais, su kuriais dirbi", - teigė sėkminga ūkininkė.

Ūkio sėkmė prasideda nuo veršelių, todėl pirmas įstatymas, galiojantis visiems ūkio galvijams, - sotus veršelis. Krekenas sugirdo pirmąją valandą nuo atvedimo. Jeigu veršelis negeria, panaudojamas zondas. Per kitas 6 valandas stengiasi jiems sugirdyti 6 l pieno. Iki 2 mėn. amžiaus veršelius girdo 3 kartus per dieną: vasarą po 2 kg pieno per kartą (6 kg/d.), žiemą prideda dar pusę kg (7,5 kg/d.). Veršeliai labai greitai pradedami pratinti prie koncentratų, todėl 2 mėn. amžiaus jie sveria apie 100 kg. Veršeliui nuo 2 iki 3 mėn. amžiaus duoda 5 kg koncentratų per dieną, nuo 3 iki 6 mėn. jau pradeda duoti ir silosą, tuomet koncentruotųjų pašarų kiekį sumažina iki 2 kg.

Jeigu veršelis negeria, Ieva panaudoja zondą (Ievos Rutkovskos asmeninio archyvo nuotr.)

Vanduo, pasak I. Rutkovskos, nuostabus dalykas. Karvėms po apsiveršiavimo per zondą sugirdo po 30 l šilto vandens su tam tikrais priedais. Po 12 val. procedūrą pakartoja, jeigu mato, kad karvės savijauta dar nėra labai gera. „Toks vanduo padeda ir tuo atveju, jeigu karvei pakyla temperatūra - ir antibiotikų nereikia. Kai mes iš tiesų suprantame, ko karvei reikia, ji serga gerokai mažiau", - kalbėjo Latvijos ūkininkė.

Užtrūkimo laikotarpiu racione naudoja anijonines druskas, todėl parezės ūkyje, tikina I. Rutkovska, praktiškai nebūna.

Ieva neabejoja - jeigu ūkyje neužtikrinta karvių gerovė ir kiti svarbiausi reikalavimai, jeigu nesirūpinama profilaktika, jokia genetika nepadės. Profilaktiniai darbai ūkyje atliekami tris kartus per metus.

Ūkyje paliekami ir buliai, kurie naudojami mėsai - konkrečiai steikams, todėl jiems yra sudaromas specialus šėrimo racionas, kad mėsa būtų išskirtinės kokybės. Ją brandina 28-35 dienas. Pasak Ievos, tokią mėsą patys valgo ir draugams duoda.

Kasmet ji parduoda veršingų telyčių veislei ir už geros kokybės gyvulį gauna per 2 tūkst. eurų. „Tokiam ūkiui, kaip mūsų, tai padeda išmaitinti šeimą, kurioje auga 4 vaikai", - Ieva ne tik ūkininkė, asociacijos vadovė, bet ir keturių vaikų - trijų sūnų ir dukters - mama.

Per Kalėdas gausią Ievos Rutkovskos šeimą pasveikino ir Latvijos prezidentas Raimondas Vejonis su žmona(Ievos Rutkovskos asmeninio archyvo nuotr.)

„Reikia gerai žinoti, kokią bandą turi, kurioje vietoje esi ir pamažu eiti į priekį, siekti savo tikslų. Prieš 25 metus pradėjau ūkininkauti su 4 karvėmis, primilžis buvo 4 tūkst. kg. Bet žinojau, ko noriu, kokie mano tikslai, ir kryptingai dirbau. Jaunajai kartai galiu patarti - imkitės pieno ūkio, jeigu patinka. Rankas, kojas ir galvą turite - kelkitės ir eikite dirbti", - ragino neeilinę charizmą turinti ūkininkė.  

Lietuvoje arčiausiai I. Rutkovskos ūkio rezultatų yra Lukšių ŽŪB - vidutinis primilžis iš karvės 2017 m. siekė 13 385 kg pieno. Tarp ūkininkų produktyviausią pieno ūkį turi A. Miliauskas (Kalvarijos sav.). 27 melžiamų karvių ūkio vidutinis primilžis 2017 m. buvo 12 942 kg pieno.

MŪ inf.