Paryžius. Šampanės regiono vynininkai į pagalbą pasitelkė miniatiūrines kiaules iš Naujosios Zelandijos. Nedideli, kresni gyvūnai knisa ir pureną dirvą, naikina piktžoles, surenka nukritusius lapus, tačiau neliečia vynmedžių.

Eksperimentas, pradėtas šių metų pradžioje, vykdomas 22 ha vynuogyne, priklausančiame Jeanʼui Etienneʼui Bonaireʼui (Žionui Etjenui Bonairui), kuris su broliu valdo to paties pavadinimo šampano prekių ženklą. Ūkyje vystoma ekologinė vyndarystė, nuo 2005-ųjų herbicidus pakeitė mechaninės mašinos. Ilgainiui paaiškėjo, kad traktoriai sutankina dirvą, gali pakenkti vynmedžiams, padidėjo išlaidos dyzelinui. 

Šiuo metu keturios miniatiūrinės kunekūne kiaulaitės laksto saugomame, elektrine tvora aptvertame „Chardonnay“ vynuogyno sklype, kur jas stebi vaizdo kameros. Tai naujo bandomojo projekto, kuriuo siekiama apriboti herbicidų ir sunkiosios technikos naudojimą, dalis. 

Anksčiau Bordo regiono vynuogynuose bandyta pritaikyti avis ir žąsis, tačiau projektai nepasiteisino. Pagalbininkai nesuėsdavo visų piktžolių ir niokojo vynmedžius. Tyrimo organizatoriai įsitikinę, kad ateityje praktika ganyti šias kiaules taps nauja norma.

Kaip šveicarų laikraščiui „20 Minutes“ tvirtino žemės ūkio inžinierius ir vynuogininkystės konsultantas, vynininkystės specialistas Olivierʼis Zebicʼas (Olivieris Zebikas), kiaulės dirba preciziškai: naikina piktžoles, vykdo dirvos aeraciją, kovoja su miltlige ir kitomis grybelinėmis ligomis.

Dar vienas privalumas – kiaulės yra žolėdžiai gyvūnai, todėl tausoja vynuogynams svarbius sliekus. Gali būti, kad būtent šios kiaulės visiškai nepakeis mechanizuoto ravėjimo, tačiau tai yra papildoma priemonė, ypač sunkiai prieinamiems sklypams šlaituose. 

Šios suaugusios kiaulės sveria apie 40 kilogramų. Teigiama, kad dėl kompaktiško dydžio ir silpnai išvystytų kaklo raumenų itin tinka vynuogynų priežiūrai. Jos ieško ėdesio ant žemės, negali pakelti galvos, todėl nepasiekia vynmedžių lapų ir uogų.