Kyjivas. Smulkieji ūkininkai kartais su pavydu žiūri į stambiuosius ar agroverslo įmones ir jų taikomus modernius sprendimus ir skėsčioja rankomis, sako, mes irgi galėtume, bet trūksta laiko, kyla problemų, kai reikia viską padaryti.

Tačiau šiandieninių mano pašnekovų patirtis rodo, kad įmanoma sutaupyti laiko modernizuojant savo ūkius, perkeliant nemažą dalį rūpesčių dirbtiniam intelektui (DI). Tuomet atsiranda laiko sukurti pelningesnio ūkininkavimo strategiją, laiko šeimai, pomėgiams ir kt.

Dirbtinis intelektas – „Auksinei žuvelei“

Mykolajivo srities Pervomaiskio rajono ūkyje „Zolota Rybka“ (Auksinė žuvelė – ukr.) kadaise buvo pakloti tvirti pamatai. Ūkio įkūrėjui dabar 75-eri, o jo anūkui – 30 metų. Būtent anūkas Mykola Hadytskyi‘us (Mykola Hadytskijus), kaip trečiosios kartos agroverslininkų atstovas, dirba naujoviškai, drąsiai diegia inovacijas, pabrėždamas, kad šeimos galva nėra konservatorius ir tam pritaria. Dirbtinis intelektas, automatizavimas, autonomija, žemės ūkio dronų naudojimas – visa tai yra „Zolota Rybka“ ūkio skiriamieji bruožai. Ir jie duoda didelę grąžą!

„Mes dirbame 1 300 ha. Auginame saulėgrąžas, kviečius, žirnius (sėklai), rapsus. Visa mūsų žemė yra drėkinama, todėl visi mano, kad mums nėra ko diversifikuoti, – sako M. Hadytskyi‘us. – Tačiau yra įdomių momentų. Pirmiausia atsisakėme John Deere 4030 purkštuvo, kurį įsigijome 2021 m. Visus 1 300 ha apdorojome žemės ūkio dronu DJI Agras T50.

Laukuose naudojome fungicidus 10 l/ha norma, dirvožemio herbicidus – 10–15 l/ha. Dėl to sutaupėme daug degalų, sumažėjo išlaidos logistikai ir atlyginimams. Iš tiesų, visus darbus atliko dviejų žmonių komanda: drono pilotas ir jo asistentas. Nieko nemaišėme, naudojome tik po vienos rūšies preparatą. Mūsų kolegos, labai dideli rinkos žaidėjai (jų dirbami plotai užima 40 tūkst., 16 tūkst., 8 tūkst. ha), dirba žemę šalia mūsų ūkio. Taigi mūsų derlius buvo geresnis nei jų!

Surengėme didelę Lauko dieną, kurioje dalyvavo dviejų šimtų ūkių iš pietų ir centrinės Ukrainos atstovai. Esame labai atviras ūkis ir visada džiaugiamės galėdami priimti svečius. Mielai demonstruojame, ką esame įdiegę. Pradėjome pertvarkyti savo sunkiąją techniką ne tik nuotoliniam, bet ir autonominiam valdymui. Taip pat diegiame DGI SmartFarm – purškimo ir tręšimo paslaugų kompleksinio palaikymo sistemą.

Nesu IT specialistas, ne agronomas, todėl šiam darbui pasamdžiau du jaunus vaikinus. Dirbtinis intelektas sparčiai keičiasi. Šiuo metu trąšų operatoriais iš Odesos testuojame dirbtinio intelekto asistentus. Esmė ta, kad automatiškai, be mano ar mano buhalterio dalyvavimo, iš 5 skirtingų rinkos dalyvių formuojami pasiūlymai. Jie automatiškai analizuojami ir siunčiami man. Koks tikslas? Viska tai, kas anksčiau atitraukė mano dėmesį nuo šeimos, pomėgių, strategijos kūrimo ir pan., perkeliama į dirbtinį intelektą sritį. Ir tai ne rytojus, o šiandiena.

Mes prisiėmėme atsakomybę visa tai peržiūrėti ir nemonetizuoti, o tiesiog pateikti rinkai, kad žmonės galėtų visu tuo naudotis. Dabar yra daug daugiau diversifikacijos įrankių nei anksčiau. Dirbtinis intelektas leidžia valdyti mikroelektroniką.“

Taigi, išeitų, kad „Zolota Rybka“ transformacija apima žmogiškųjų išteklių pakeitimą robotizuotomis sistemomis ir iš esmės 2–3 žmonės turi valdyti 1 300 ha? Ar dirbtinis intelektas tikrai artimiausiu metu pakeis žmones?

„1 300 hektarų – mažas žemės plotas, – sako Mykola. – Galime pažaisti, DI atleis mums kai kurias klaidas. Ar dirbtinis intelektas pakeis žmones? Jis nieko nepakeis, bet juos sustiprins! Ir pagreitins procesus. Paimkime verslo auditą. Dabar auditorių komandą sudaro ne žmonės: mes pateikiame dirbtiniam intelektui visus ūkio dokumentus už tam tikrą laikotarpį, kuris jis juos išanalizuoja ir nieko nepraleidžia. Aš esu „Gold Fish Robotics“ antrinės įmonės, kuri šiuo metu užsiima saulėgrąžų tarpueilių kultivavimo moksliniais tyrimais ir plėtra, traktorių technikos konvertavimu į autonominę techniką, įkūrėjas. „GFRobotics“ dabar imasi kurti dirbtinio intelekto produktus. Tikslas – sukurti visiškai autonominę hibridinę traktorių sistemą, kuri turėtų 400 AG, bet kainuotų gerokai pigiau.“

Šis darbas vyksta gana sparčiai. Mykolos demonstruojamas vaizdo įrašas primena M. Rydo „Raitelio be galvos“ ekranizaciją. Tik „žirgas“, t. y. traktorius, čia plieninis ir visiškai pavaldus žmogui. Autonomija veikia!

„Mažesnė žmogiškojo faktoriaus dalis ir mažesni mokesčiai dabar mums papildomai atneš 4 000 000 grivinų (beveik 80 000 eurų) per metus, – tęsia Mykola. – Padidėjęs derlingumas? Per 8 stebėjimo metus skirtingose vietose padidėjęs derlius niekam didesnių pinigų neatnešė. Tai faktas. Mano kaimynai užaugina 4 t iš hektaro, o aš – 3 t iš hektaro. Ir mūsų ekonomikoje nėra jokio skirtumo. Žmonės dabar daug kalba apie galimybes, kad, jų teigimu, kriziniai laikai yra labai nepastovūs. Bet aš manau, kad galimybės atsiveria po krizės, kai žmonės yra adekvatūs, niekur nebėga, neskuba, nesiblaško. Kai skubi, lakstai, praleidi daug smulkmenų. Kai po krizės galime sustoti ir gerai apgalvoti, kur eiti toliau, tada galime priimti konkrečius sprendimus ir investuoti.“

Kalbantis su Mykola nustebino tai, kad jis, gana jaunas vyras, buvo priverstas pripažinti: technologijų plėtra dabar vyksta žaibišku greičiu. „Pasaulis pradėjo lėkti pro šalį, dažnai nebespėju su juo, o man tik 30 metų“, – sako jis. Ir šie žodžiai nėra koketavimas, o veikiau teiginys, kad pagreitis (ne tariamas, kuris buvo deklaruojamas Gorbačiovo perestroikos laikais, o tikras) yra absoliučiai būtinas kiekvienam.

Karas priverčia pamiršti tinginystę ir formuoja naują kasdienybę

Mano antrajam pašnekovui ūkininkavimas prasidėjo nuo jo senelio, kuris kadaise įkūrė ūkį Vinycos srityje. Dabar šiame „Flora A. A.“ ūkyje tikslioji žemdirbystė yra visa ko pagrindas. „Kasdienybė“ – taip apie tiksliąją žemdirbystę kalba ūkio vadovas Andriy‘us Kapritsa (Andrijus Kaprica). Kažkas yra pavadinęs jį „tiksliausiu Ukrainos ūkininku“, aš tam pritarčiau, nors pats Andriy‘us su juo nelabai sutinka.

„Ūkininkauju Vinycos regione, 1 300 ha plote. Tikslųjį ūkininkavimą praktikuoju beveik 10 metų, – sako A. Kapritsa. – Prieš prasidedant didelio masto karui, buvome labai tingūs ūkininkai, veikėme pagal principą: pasėjome, pamiršome, nuėmėme derlių. Na, uždirbome pinigų. Rusijos okupantams įžengus į Ukrainos žemę, pradėjome daugiau galvoti, kur turėtume judėti.

Taigi, ėmėmės šiltnamių. 2025 m. įrengėme 2 ha šiltnamių. Tai buvo pirmasis etapas. Šiemet planuojame įrengti antrą tiek. O tada, atsižvelgdami į vandens prieinamumą (vanduo mums yra ribojantis veiksnys, net giliai žemėje vandens atsargos yra mažos), spręsime, ką daryti. Pirmuosiuose 2 ha šiltnamių sodinsime braškes, vėliau galbūt imsimės daržovių, nors 2025-ieji daržovių augintojams taip pat nebuvo labai palankūs.

Skaitmeninimas padeda valdyti ūkį. Kaip? Į šį klausimą net nežinau, kaip paprastai atsakyti? Man rūpintis tradicine žemdirbyste yra praeitis, užvakarykštė diena. O tikslioji žemdirbystė yra apie taupymą, apie visų lauko procesų kontrolę (kiek įmanoma) ir net apskaitą. Mes viską kontroliuojame. Įdiegėme absoliučiai viską, ką įmanoma įdiegti ir kas duoda rezultatų. 20 proc. technologijų atneša 80 proc. efektyvumo. Dabar nesuprantu, kaip apskritai dirbti kitaip.

Tie, kurie dar netaiko tiksliosios žemdirbystės, turi apie tai pagalvoti. Pirmiausia, įdiekite bent kai kuriuos elementus, kad rytoj neatsiliktumėte nuo tų, kurie ją jau įdiegė. Pavyzdžiui, ūkio valdymo sistemoje galite matyti visų laukų istoriją. Ne tik banalią pasėlių seką, bet ir naudotus preparatus su jų poveikiu, jei toks yra. Taip pat galite matyti sukauptą drėgmę per kelerius metus, nes prijungtos meteorologinės stotys. Atitinkamai, remdamiesi gauta informacija, galite koreguoti sėjomainą. Ir daug kitų dalykų, kurie labai palengvina darbą.

Šiandien kartu su IT specialistais sukūrėme du naujus produktus. Vienas iš jų skirtas jutiklių diegimui (juos montuojame patys, šiltnamiuose ir laukuose), kurie realiu laiku matuoja N, P, K. Tai leis mums reaguoti į šių rodiklių pokyčius ir koreguoti tręšimą. Dirbtinis intelektas, remdamasis gautais duomenimis, pateiks tiksliausias rekomendacijas dėl mitybos, veislių, hibridų pasirinkimo ir kt., taip pat daugelio kitų niuansų.

Antras produktas skirtas tyrimų ir plėtros centrams bei augalų apsaugos produktų ir sėklų gamintojams, atliekantiems bandymus. Jis leis teisingai vykdyti eksperimentus, juos analizuoti pagal dirvožemio nelygumus, produktyvumo zonas, naudojant tiksliausius algoritmus ir niveliavimo veiksnius, kurie turi įtakos eksperimentų teisingumui. Šia kryptimi judame ir dėl savęs (juk esame eksperimentinis ūkis, kiek įmanoma tokiame mažame plote), ir siekdami naudos kolegoms, ir apskritai, kad mūsų žemės ūkis būtų tikslesnis, nes manau, kad tikslume slypi stiprybė. Tikslumas padeda uždirbti pinigų.

Paklaustas, koks pelnas iš 1 ha jį tenkintų, Andriy‘us, šiek tiek pagalvojęs ir dar kartą paklausęs, ar verta įvardyti realų skaičių, o ne svajonių rezultatą, atsako: „Apie 1 000 JAV dolerių iš hektaro. 2025 m. turėjau šiek tiek daugiau kaip 800 dolerių iš hektaro. Taigi, tai nėra labai tolimas siekis. Ir svarbu šį rodiklį numatyti savo 2026 m. plane, kad tai pasiektumėte.

Ambicijų panašumas

Ukrainiečių kalboje yra priežodis „nuo senelio-prosenelio“. Jis ypač vartojamas, kai siekiama pabrėžti darbo dinastijos stabilumą: sakoma, tarkime, Petrenkų šeima nuo seselio-prosenelio yra kalnakasiai, o Sidorenkos nuo senelio-prosenelio – metalurgai. Natūralu, kad Ukrainos juodžemiuose šis apibūdinimas tinka žemdirbiams.

Mano pašnekovai panašūs tuo, kad būtent jų seneliai išmokė juos dirbti žemę. Ir, svarbiausia, būtent seneliai pradėjo ūkininkauti šiuolaikinėmis ekonominėmis sąlygomis, kai kolūkiai išnyko, o privati nuosavybė tapo realybe.

Mykola ir Andriy‘us dirba lygiai tokį patį plotą (1 300 ha): pagal Ukrainos standartus, tai nedidelis, bet visiškai pakankamas plotas įgyvendinti savo žemės ūkio ambicijas. Na, trečias bendras bruožas – drąsus šiuolaikiškų žemės ūkio technologijų diegimas ūkiuose ir tuo pačiu metu – nuoširdus rūpestis, kad ir kiti ūkiai modernėtų.