Johanesburgas. Pietų Afrikos Respublikos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl konstitucijos pakeitimo ir leidimo nusavinti žemę be kompensacijos. Tai reiškia, kad Pietų Afrika žengė dar vieną žingsnį, kuris leis atimti žemę iš baltaodžių ir ją perduoti juodaodžiams.

Pasiūlymui pritarė 241 parlamento narys, 83 balsavo prieš. Parlamentas paskyrė komitetą, kuris  turės persvarstyti konstituciją ir iki rugpjūčio 30 d. pateikti rekomendaciją.

Valdantysis Afrikos nacionalinis kongresas (ANC) jau seniai žadėjo reformas, skirtas pakeisti rasinę nelygybę žemės nuosavybės srityje. Šis klausimas kelia labai daug emocijų praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiais po apartheido pabaigos.

Pasiūlymą dėl konstitucijos keitimo pateikė radikali kairiosios pakraipos Ekonominės laisvės kovotojų partija (EFF), tačiau ją palaikė ANC, kuris kontroliuoja beveik du trečdalius parlamento.

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Kyrilas Ramafosa (Cyril Ramaphosa) prieš kelias savaites sakė, kad norėtų pagreitinti žemės atidavimą juodaodžiams, tačiau  pabrėžė, kad būtina išsaugoti maisto gamybą ir jo saugumą.

EFF lyderis Julius Malema sako, kad „atėjo laikas teisingumui“ dėl žemės. Anot jo, „turime užtikrinti, kad mes sugrąžintume savo žmonių orumą, nekompensuodami nusikaltėliams, kurie pavogė mūsų žemę“.

Opozicinė Demokratinio aljanso partija (DA) nepritarė pasiūlymui, teigdama, kad konstitucijos pakeitimai pamins nuosavybės teisę ir atbaidys potencialius užsienio investuotojus. Partija mano, kad korupcija, ūkininkų mokymo trūkumas ir jų pajėgumai kliudys perskirstyti žemę.

Baltaodžiai šalies gyventojai po šimtmečius trukusio  kolonijinio laikotarpio vis dar valdo didžiąją dalį Pietų Afrikos žemės.  Restitucija taptų svarbi žmonėms, kurie neteko žemės nuo 1913 m. birželio mėn. Juodaodžiai reikalauja grąžinti žemę arba išmokėti kompensacijas.

1913 metais juodaodžiai buvo suvaryti į rezervatus, neteko teisės užsiimti bet kokia veikla už jų ribos. Po 1913 metų tik 8 proc. žemės priklausė juodaodžiams.

Kolonijinės valdžios, o vėliau ir apartheido, laikotarpiu juodaodžiai buvo sistemingai išstumiami iš savo žemių. Vyriausybė buvo pažadėjusi iki 1999 m. 30 proc. baltaodžiams priklausančios žemės ūkio paskirties žemės išpirkti ir perduoti juodaodžiams, bet šis planas nepavyko. Teigiama, kad tik 10 proc. žemės perduota juodaodžiams, rašo Forbes.com.

Situacija dar labiau pablogino tai, kad dauguma perduotos žemės nebuvo naudojama produktyviai. Daugelis ūkių žlugo, nes naujieji savininkai neturėjo reikiamų įgūdžių valdyti komercinius ūkius. Vyriausybė kai kuriais atvejais sustabdė žemės perdavimą, nes baiminosi, kad nauji savininkai ją parduos baltaodžiams. Todėl Vyriausybė iš baltaodžių perpirktą žemė pradėjo nuomoti juodaodžiams.

Kaip rašo „The Economist“, apie 70 proc. iš juodaodžiams jau perduotų 8 mln. hektarų žemės yra palikta pūdymui.

Šalyje, kurioje gyvena 55 mln. žmonių, apie 40 tūkst. baltaodžių ūkininkų valdo 80 proc. žemės ūkio paskirties žemės.

„The Economist“ primena, kas atsitiko, kai buvęs Zimbabvės prezidentas Robertas Mugabė (Robert Mugabe) 2000 metais pradėjo atiminėti žemę iš baltaodžių ūkininkų. Sėkmingas šalies žemės ūkis buvo sugriautas, taip pat žlugo kasyklų, turizmo, gamybos sektoriai.

Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Kyrilas Ramafosa sako, kad šalis nepadarys šių klaidų ir kad reforma bus įvykdyta rūpestingai, nesugriaunant žemės ūkio.

MŪ inf. EFF nuotrauka