Kyjivas. Ar esate matę gėlavandenę krevetę, kuri prilygsta suaugusio žmogaus delnui, o viena žnyplė sveria iki 10 gramų? Tokios yra Rozenbergo krevetės – vienos didžiausių gėlavandenių krevečių pasaulyje. Dar jos vadinamos milžiniškomis upinėmis (arba gėlavandenėmis) krevetėmis (lot. – Macrobrachium rosenbergii).

Šių vėžiagyvių kilmė siejama su Indija, Pietryčių Azija ir Šiaurės Australija, bet jos sėkmingai auginamos ir Ukrainoje, tapusios netikėtu ir itin perspektyviu agroverslo segmentu.

Ukrainietiškų Rozenbergo krevečių istorija prasidėjo ne laboratorijoje ar universitete, o visiškai atsitiktinai – Italijos ligoninėje. Būtent ten būsimasis verslininkas Oleksiy‘us Slepnev‘as (Oleksijus Slepnevas) susipažino su Malaizijos krevečių augintoju, kuris pakvietė jį aplankyti ūkį. Šis susitikimas pakeitė O. Slepnevo profesinį kelią ir tapo pagrindu naujai akvakultūros ekosistemai Ukrainoje.

Nuo antikvaro Romoje iki akvakultūros

Dar iki karo O. Slepnevas penkerius metus prekiavo antikvariniais daiktais Romoje, bendradarbiavo su Šventuoju Sostu ir vertino meno kūrinius. 2014 m., prasidėjus karui Ukrainoje, jis grįžo į tėvynę ir savanoriavo fronte Rytų Ukrainoje, kur patyrė sunkių sužeidimų. Gydymas ir ilga reabilitacija Italijoje atnešė lemtingą pažintį su malajiečiu verslininku.

Malaizijoje praleisti šeši mėnesiai leido iš arti susipažinti su pramonine akvakultūra: 15 ha plote ten auginamos kelios dešimtys vandens gyvūnų rūšių – nuo žuvų ir krevečių iki krabų bei austrių. O. Slepnevą nustebino tai, kad krevečių auginimo technologija yra gana paprasta, tačiau reikalaujanti disciplinos ir tikslumo.

Grįždamas į Europą jis atsivežė „suvenyrą“ – apie 100 krevečių mailiaus. Pandemijos metu, kai planai grįžti į Italiją žlugo, būtent šios krevetės tapo Ukrainos projekto pradžia, kurį šiuo metu įgyvendina O. Slepnevo įkurta įmonė „Ukrainska krevetka“.

Kuo Rozenbergo krevetės patrauklios verslui

Rozenbergo krevetės turi keletą savybių, dėl kurių jos itin patrauklios ūkininkams:
•    jos auga gėlame vandenyje, nereikalauja jūrinių sistemų;
•    nėra išrankios pašarams – gali būti šeriamos daržovių košėmis ir baltymų priedais;
•    greitai auga – 4 mėnesiai iki realizacinio dydžio;
•    pasiekia iki 30 cm ilgio ir daugiau nei 100 g svorio;
•    pasižymi itin aukšta mėsos kokybe – apie 74 proc. baltymų (įprastose krevetėse jų yra apie 45 proc.).

Ukrainos ūkiuose atkuriamas natūralus šių krevečių gyvenimo ciklas: nuo sūraus vandens mailiaus stadijoje iki visiškai gėlo vandens augimo etape. Viename kubiniame metre vandens paprastai auginama apie 100 vnt. mailiaus, tačiau pasiektas ir nacionalinis rekordas – 281 mailius kubiniame metre.

Ūkio ekonomika ir technologija

Standartinėje fermoje įrengta 13 baseinų, kuriuose naudojamos paprastos plastikinės dėžės kaip slėptuvės. Tai mažina stresą. Krevetės kas mėnesį „kalibruojamos“ – atskiriamos pagal dydį, kad didesnės nekonkuruotų su mažesnėmis.

Vidutiniškai iš vieno kubinio metro vandens gaunama 2–2,2 kg produkcijos. Pagrindinės sąnaudos – elektra, temperatūros palaikymas ir pašarai. Saulės baterijos leidžia gerokai sumažinti elektros išlaidas, o pašarai gaminami vietoje. Vieną fermą aptarnauja vienas darbuotojas.

Aukštos pridėtinės vertės produktas

Didžiausią vertę turi gyvos krevetės, kurios priskiriamos A produkcijos klasei. Jos tiekiamos restoranams specialiuose konteineriuose su aeracija ir gali būti laikomos tik kelias valandas. Būtent gyvos krevetės naudojamos itin populiariam patiekalui „girta gyva krevetė“, kuris sparčiai plinta Europoje ir Azijoje.

Šiuo metu „Ukrainska krevetka“ kas mėnesį realizuoja apie 1–1,1 t produkcijos. Vieno kilogramo gyvų krevečių kaina siekia apie 70 eurų. Paklausa viršija pasiūlą, tačiau eksportas kol kas stabdomas – prioritetas teikiamas vidaus rinkai ir restoranams, kurie investavo į specialią įrangą.

Franšizės modelis ir plėtra

Didėjant paklausai, „Ukrainietiška krevetė“ sukūrė franšizės modelį. Šiandien daugiau nei 200 augintojų visoje Ukrainoje dirba pagal vieningą technologiją. Franšizės kaina prasideda nuo 5 000 JAV dolerių ir apima įrangą, montavimą bei mokymus. Visa produkcija superkama centralizuotai, todėl augintojams nereikia rūpintis realizacija.

Tokiu būdu nuo Charkovo iki Užhorodo formuojamas decentralizuotas, bet vieningai valdomas akvakultūros tinklas, kuris jau dabar laikomas vienu įdomiausių nišinių agroverslo pavyzdžių Ukrainoje.