Kaunas. Užsienio žiniasklaidoje pasirodė neteisinga informacija, kad Norvegija jau uždraudė kailinių žvėrelių fermas. Tačiau Norvegijos parlamentas pasiryžęs iki 2025 metų uždrausti šį verslą. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija sako, kad šiai šaliai įvykdžius šiuos ketinimus, tai gali tapti pavojingu šiam verslui precedentu.

Norvegijos valdančiosios partijos dar pernai pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo iki 2025 metų uždrausti kailinių žvėrelių fermas. Pasak „Humane Society International“ (HSI), kuri kovoja su kailių prekyba, Norvegija taptų keturiolikta Europos valstybė, kurioje būtų nutraukta kailių auginimo veikla.

Šokas augintojams

Asociacija „Fur Europe", vienijanti Europos kailių verslo sektorių nuo ūkininkų iki mados namų, teigia, kad šis verslas Norvegijoje tapo polinių derybų dėl naujos koalicijos auka. Prieš kailių fermas pasisako į koaliciją priimta Liberalų partija.

Dar 1939 m. Norvegija buvo didžiausia lapių kailio gamintoja pasaulyje, kurioje veikė beveik 20 tūkst. ūkių. 2013 m. Norvegijoje buvo pagaminta tik 3 procentai pasaulio lapų kailių ir tik 1 procentas  audinių kailių.

Remiantis naujausiais Norvegijos Žemės ūkio ministerijos paskelbtais duomenimis, šiuo metu šalyje yra apie 250 kailių ūkių, kuriuose kailiui auginama 610 tūkst. audinių ir 150 tūkst. lapių. Šioje pramonės šakoje dirba apie 400 žmonių, o metinė jos apyvarta siekia 36-52 milijonus eurų. Šiuo metu šalyje pagaminama apie milijoną kailių per metus. Audinių gamyba auga, o keli nauji ūkiai dar statomi, todėl kailių augintojams valdžios ketinimai tapo siurprizu.

Norvegijos gyvūnų teisių gynėjai jau skelbia apie pergalę, nors kailinių žvėrelių auginimas dar nėra uždraustas. NOAH nuotr.

Tikisi, kad norvegai persigalvos

Lietuvoje registruota daugiau kaip 150 kailinių žvėrelių augintojų. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša, kuriam priklauso vienas garsiausių kailinių žvėrelių ūkių Europoje „Vilkijos ūkis", sako, kad Norvegijos ketinimai nustebino.

„Iki šiol kailių fermos buvo uždraustos tik tose šalyse, kurios neturėjo fermų ar jų buvo nedaug. Visos laimingiausios pasaulio valstybės - Danija, Švedija, Suomija, Norvegija, Kanada, JAV - iki šiol augina kailinius žvėrelius. Jei norvegai iš tiesų uždraus šį verslą, tai gali tapti precedentu. Jau ne kartą toje šalyje diskutuota šia tema, bet draudimo atsisakyta. Ir šį kartą tikiu, kad sveikas protas nugalės ir norvegai išlaikys kailių fermas", - sakė Č. Tallat-Kelpša.

Lietuva kasmet eksportuoja apie 2 mln. audinių kailių. Pasak Č. Tallat-Kelpšos, esant gerai kainai pajamos už audinių kailius gali siekti apie 120 mln. eurų. Dabar kainos nukritusios, 2 mln. kailių vertė būtų apie 60 mln. eurų.

Anot ūkininko, Lietuva pagamina apie 5 proc. visų Europos audinių kailių ir apie 2,5 proc. visų pasaulio kailių. „Norvegijoje pagaminama mažiau nei Lietuvoje, konkurencijos požiūriu mums tai neturės didelės įtakos. Parduodant kailius Kopenhagos kailių biržoje gaminio kilmės vieta neturi reikšmės, joks danas negaus daugiau už lietuvį dėl to, kad kailiai pagaminti Danijoje", - sakė Č. Tallat-Kelpša.

Česlovas Tallat-Kelpša sako manąs, kad norvegai neuždraus kailinių žvėrelių fermų

Jo teigimu, šiame versle Lietuvoje tiesiogiai dirba apie 1500 žmonių, ūkiuose auginama apie 500 tūkst. patelių. 2017 metų lapkričio mėnesio duomenimis, šalyje buvo 2,268 mln. audinių.

„Vien „Suvalkijos ūkyje" auginama 50 tūkst. audinių patelių, dirba 150 žmonių, Netiesiogiai šiame versle dirba dar apie 1500 žmonių. Pavyzdžiui, mūsų ūkio vertė yra apie 100 mln. eurų. Kažkas jį prižiūri, remontuoja, veža pašarus", - sakė Č. Tallat-Kelpša.

Ūkininkas akcentuoja audinių ūkio ekologiškumą. „Per metus Lietuvoje sunaudojama apie 60 tūkst. tonų. gyvūninių kilmės (mėsos ir žuvies) atliekų audinių šėrimui. Audinių išmatas naudojame laukų, kuriuose auginami pašarai, tręšimui. Be to, gaminame natūralų produktą, kuris naudojamas 10-15 metų, o paskui mamos dar perduoda kailius dukroms", - sakė Č. Tallat-Kelpša.

Draudimų bus ir daugiau

Pirmoji šalis, kurioje uždraustos kailinių žvėrelių fermos, buvo Jungtinė Karalystė. Joje kailių fermos uždraustos 2000 metais. Tuo metu šalyje veikė tik 13 kailių fermų, kurios pagamino apie 100 tūkst. audinių kailių per metus. Įstatymas įsigaliojo 2003 metais. Kailių augintojams išmokėtos kompensacijos siekė daugiau kaip 5 mln. svaro sterlingų. Tačiau ši šalis ir toliau importuoja, ir eksportuoja kailius.

2004 metais kalių fermas uždraudė Austrija, kurioje veikė tik kelios fermos. Vėliau draudimų Europoje daugėjo. Šiemet kaulių fermas ketina uždrausti Čekija, Nyderlandai tais pasiryžę padaryti iki 2024 metų, Vokietija - iki 2022 metų. Europoje daugiausia lapių kailių pagaminama Suomijoje, o audinių - Danijoje. 

MŪ inf.