Oslas. Norvegijos parlamentas nubalsavo už saugomų upių atvėrimą hidroelektrinėms ir taip sukėlė gamtos apsaugos grupių, kurios baiminasi dėl žuvų ir visos laukinės gamtos likimo, įtūžį.

Minimas įstatymo projektas leis saugomuose vandens keliuose statyti didesnes nei 1 MW jėgaines, jei, kaip teigiama, nauda visuomenei bus reikšminga, o padariniai aplinkai priimtini. Be to, įstatymas apima ir dalį priemonių, skirtų pagerinti apsaugą nuo potvynių ir nuošliaužų.

Žaliųjų parlamento narė Une Bastholm tokį įstatymą apibūdino kaip istorinį išpuolį prieš Norvegijos gamtą.

Aplinkosaugos aktyvistai mano, kad siūlymas sukels begalę naujų kovų dėl upių plėtros. Jie kritikavo vyriausybę, kuri, jų teigimu, tai daro skubotai ir be tinkamų viešųjų konsultacijų ar poveikio aplinkai vertinimo. Tad suorganizavo protestus prie parlamento ir teigia surinkę 25 tūkst. parašų žmonių, prieštaraujančią hidroenergetikos plėtrai saugomuose vandenyse.

Norvegijos gamtos apsaugos draugijos vadovas Truls‘as Gulowsen‘as pabrėžė, kad kovos už kiekvieną saugomą vandens telkinį, už kiekvieną upę, krioklį ir kiekvieną ežerą. „Mes neatsisakysime to, ką laimėjome per daugiau nei šimtą metų trukusią kovą dėl vandens telkinių“, – emocingai kalbėjo draugijos vadovas.

Norvegijos atsinaujinančios energijos lobistų grupė „Fornybar Norge“ paskelbė, kad palaiko parlamento siūlymą sušvelninti upių apsaugą. Grupė taip pat teigia, kad tai bus aktualu projektams, kurie orientuojasi į potvynius mažinantį poveikį.

Be to, „Fornybar Norge“ pabrėžia, kad politikų sprendimo negalima traktuoti kaip laisvo leidimo statyti naujus objektus saugomuose vandens telkiniuose. Tam reikės gauti specialius leidimus.

Norvegijos vandens išteklių ir energetikos direktoratas (NVE) taip pat išsakė savo išvadas, kad upių eksploatavimas be reikšmingų įsikišimų į gamtą bus mažai naudingas.

Norvegija žinoma kaip nepaprasto grožio fiordų ir laukinės, mažai žmonių rankų paliestos gamtos, šalis. Ji apsaugojo beveik 400 vandens kelių, kad jų neužtvenktų didelės elektrinės. 

Ginčai dėl atsinaujinančios energetikos pastaraisiais mėnesiais krečia Norvegijos politiką. Šios šalies elektros tinklas yra vienas švariausių planetoje būtent dėl hidroenergijos užtvankų. Anot užsienio žiniasklaidos, ši šalis yra grynosios elektros energijos eksportuotoja, seniai besimėgaujanti mažomis sąskaitomis.

Iki šiol Norvegijoje būta konfliktų dėl vėjo jėgainių. Atsisakymas išmontuoti vėjo jėgainių parką, kuris, kaip buvo nustatyta 2021 metais, pažeidė vietinių samių (Skandinavijos vietinių gyventojų su savo unikalia kultūra), šiaurės elnių augintojų, teises, sulaukė viso pasaulio klimato kovotojų pasmerkimo, įskaitant švedų aktyvistę Gretą Thunberg.