Briuselis. Naujausioje, gegužės pabaigoje paskelbtoje apžvalgoje Europos pasėlių derlingumo prognozavimo centras (MARS) pateikia dar padidintus duomenis – tikimasi beveik visų rūšių žiemkenčių derliaus bendro augimo, nors situacija šalyse gerokai skiriasi.

Jau kovo pabaigoje, apžvelgiant žieminių pasėlių būklę, MARS teigė, kad daugelyje šalių situacija gera ir prognozavo, jog daugumos kultūrų ir šalių žieminių pasėlių derlingumo vidurkiai pastebimai viršys praėjusių metų lygį, kadangi jis buvo palyginti žemas, taip pat ir paskutinių 5-erių metų vidurkį.

Naujausioje apžvalgoje pateikiami dar padidinti skaičiai, nors teigiama žieminių augalų derliaus perspektyva vertinama atsargiai (viskas priklausys nuo tolesnių oro sąlygų).

Apžvelgiant šio pavasario oro sąlygas, MARS konstatuoja, kad šių metų balandis didelėje Vidurio Europos dalyje buvo vienas šalčiausių per centro stebėjimų nuo 1979 m. istoriją.

Šaltesnės nei įprasta sąlygos stebėtos plačioje juostoje nuo šiaurės vakarų į pietryčius, besitęsiančioje nuo Jungtinės Karalystės iki Rumunijos. Dėl to vėlavo žiemkenčių vegetacija, buvo lėtesnis biomasės augimas, sudėtingesnės pavasarinės sėjos sąlygos, tačiau manoma, kad kol kas didesnio neigiamo poveikio pasėlių derlingumo potencialui tai neturės.

Tiesa šalnos, kaip skelbta anksčiau, atnešė nuostolių cukrinių runkelių augintojams, sodininkams.

MARS ekspertų vertinimu, augalų vystymosi vėlavimas gali reikšti didesnę riziką pasėliams reaguojant į galimas karščio bangas (jeigu tokių būtų). O teigiamas šaltesnių nei įprasta sąlygų aspektas yra mažesnis pasėlių vandens poreikis.

Kai kuriose Europos dalyse balandį ir gegužę stebėtas lietaus perteklius. Pavyzdžiui, gausūs krituliai Lenkijoje padarė daug žalos vasarojui, o dalį cukrinių runkelių reikėjo persėti.

Tačiau, pasak MARS ekspertų, daugelyje kitų regionų, tokių kaip Čekija, Italijos šiaurė, Pirėnų pusiasalis, Lietuva, Vakarų Rusija ir Rytų Ukraina, didesnis lietaus kiekis daugiausia buvo naudingas pasėliams atstatant dirvožemio vandens lygį, kadangi ankstesniais metais jis buvo gerokai išsekęs.

Bendros prognozės teigiamos, bet situacija šalyse nevienoda

Palyginti su balandžio mėnesio prognoze, visų javų, išskyrus kvietrugių, derlingumo prognozę ES šalyse MARS ekspertai dar padidino nuo 0,2 iki 2,6 proc. O palyginti su 5-rių metų vidurkiu, šiemet prognozuojami 0,8-5,9 proc. aukštesni javų derlingumai.

Laukiama, kad bendras visų javų derlingumas ES šį sezoną bus 4,2 proc. didesnis negu penkerių metų vidurkis ir 0,7 proc. didesnis negu buvo manyta balandžio prognozėje.

Palyginti su penkerių metų vidurkiu, šiemet ES labiausiai turėtų padidėti rugių (+5,9 proc.), žieminių miežių (+4,8 proc.), minkštųjų kviečių (+3,9 proc.) derlingumo vidurkis. Kvietrugių derlingumas prognozuojamas 2,5 proc. didesnis, bet jis būtų 2,9 proc. mažesnis nei pernai.

ES lygiu žiemkenčių derlingumas padidintas daugiausiai dėl to, kad pagerėjo Prancūzijos, Rumunijos, Bulgarijos, Vengrijos ir Rumunijos pasėlių perspektyvos.

Kviečių derlingumo prognozės, palyginti su paskutinių 5 metų vidurkiu, šiam sezonui padidintos praktiškai visose ES šalyse, išskyrus Portugaliją (-6,7 proc.), Austriją (-2,5 proc.) ir Slovakiją (-3,2 proc.).

Tačiau lyginant su praėjusiais metais, šiemet menkesnis derlingumas prognozuojamas 13-oje ES šalių. Didžiausias vidutinio kviečių derlingumo sumažėjimas numatomas Ispanijoje (-15 proc.), Austrijoje (-10 proc.), taip pat Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Danijoje ir kt.

Didesnio už pernykštį vidutinio kviečių derlingumo tikimasi keliolikoje kitų ES šalių. Įdomu tai, kad net 45 proc. didesnis negu pernai kviečių derlingumas prognozuojamas Rumunijoje (4,32 t/ha), tačiau tokiu atveju jis tik 1,1 proc. viršytų paskutinių penkerių metų vidurkį.

Šiemet kviečių derlingumo padidėjimo 28 proc., iki 5,01 t/ha, laukiama ir Bulgarijoje. Prancūzijoje prognozuojamas 6,5 proc. didesnis kviečių derlingumo vidurkis (7,16 t/ha) negu pernai. Airijoje – net 18 proc. didesnis, iki 9,82 t/ha. Vokietijoje kviečių derlingumas numatomas 2,1 proc. mažesnis už pernykštį, bet jis 3 proc. viršytų 5 metų lygį.

MARS dar padidino ir bendrą ES rapsų derlingumo prognozę, šiemet jis gali siekti vidutiniškai 3,21 t/ha, o tai būtų 5,2 proc. daugiau negu 5 metų vidurkis ir 1,8 proc. daugiau negu pernai.

Rapsų derlingumas šį sezoną, palyginti su pernykščiu, turėtų augti Prancūzijoje (+13 proc.), Bulgarijoje (+25 proc.), Suomijoje (+15 proc.), Vengrijoje (+12 proc.), Rumunijoje (+20 proc.), kiek mažiau ir Vokietijoje (+3,6 proc.).

Reikšmingesnis rapsų derlingumo vidurkio sumažėjimas šiemet, palyginti su pernai metais, numatomas Lenkijoje (-9,4 proc.), Ispanijoje (-21 proc.), taip pat ir Estijoje (-18 proc.,) bei Lietuvoje (-17 proc.) ir Latvijoje (-5,9 proc.).

MARS ekspertai taip pat padidino bendrą miežių derlingumo prognozę, bet šis padidėjimas turėtų būti žieminių miežių sąskaita, kadangi vasarinių derlingumo tikimasi 7,2 proc. mažesnio negu pernai.

MARS duomenimis, šiemet ES šalių mastu turėtų būti didesnis ir kukurūzų grūdų, bulvių, cukrinių runkelių, sojų derlingumas. Tik saulėgrąžų derlius šiemet numatomas 2,9 proc. mažesnis negu 5 metų vidurkis.

MŪ inf.