Amsterdamas. Šiandien Nyderlanduose vyksta parlamento rinkimai. Jų rezultatams įtakos gali turėti ūkininkų nepasitenkinimas aplinkosaugos reikalavimais.

Nyderlanduose gyvena 18 mln. gyventojų, auginama daugiau kaip 116 mln. naminių gyvūnų (vištų, kiaulių, galvijų). Šalis yra antra pagal dydį žemės ūkio produktų eksportuotoja pasaulyje – pusė jos žemių skirta pasėliams, ganykloms ir šiltnamiams. Nyderlandai yra žemės ūkio supervalstybė, nors jos plotas nesiekia 42 tūkst. kv. km.

Šio statuso įtvirtinimas aktualizuoja azoto patekimo į aplinką ir vandenį problemą. Beveik visų žmogaus veiklų metu susidaro nitratų, tačiau Nyderlanduose pusė jų gaunama iš žemės ūkio.

Nyderlandų aplinkos vertinimo agentūros teigimu, yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl Nyderlanduose ypač aštri azoto problema: šalis yra labai tankiai apgyvendinta, o gyvulių koncentracija didžiausia Europoje. Kita vertus, Nyderlanduose uoliai įgyvendinama Europos buveinių direktyva, kuri reikalauja, kad kiekviena nauja veikla naujoje vietoje prisidėtų prie azoto emisijos mažinimo.

Vyriausybė iškėlė tikslą iki 2035 m. perpus sumažinti šias emisijas. Ūkininkai, kurie nepajėgia įgyvendinti naujų reikalavimų, turi parduoti savo ūkius valstybei. Kad tai pasiektų, valstybė sukūrė savanorišką „ūkių išpirkimo schemą“, kurios biudžetas – 8 mlrd. eurų.

Išpirkimo schema nėra labai populiari. Ūkininkai mano, kad vyriausybė turėtų daugiau dėmesio skirti inovacijų skatinimui, o ne žemės ūkio sektoriaus mažinimui.

Rinkimų išvakarėse ši problema tapo labai aštri: ūkininkai atsisako vykdyti valdžios nurodymus, kai kurios partijos ir aplinkosaugos asociacijos kelia savo sąlygas. Jos reikalauja, pavyzdžiui, pakeisti savanorišką ūkių išpirkimą privalomuoju, iki 2030 m. perpus sumažinti kenksmingųjų teršalų išmetimą ir imtis griežtesnių priemonių mažinti gyvulių skaičių ir pasėlių plotus.

Reikalaujama, kad vyriausybė padėtų ūkininkams pereiti prie ekologinio žemės ūkio, iki 2030 m. sumažinti gyvulių skaičių 70 proc., o iki 2050 m. – 80 proc. Reikalaujama pertvarkyti rinką, kad ūkininkai gautų geras pajamas ir gamintų užtektinai produkcijos.

Prognozuojama, kad ūkininkų ir aplinkosaugininkų susirūpinimas turės įtakos balsavimui ir naujojo parlamento sudėčiai.