Londonas. Prekybinių ryšių tinklas tarp atskirų galvijų ūkių gali atskleisti galimus infekcijų plitimo kelius.

Tai verta atminti, siekiant pagerinti ligų kontrolę gyvulininkystės sektoriuje, užtikrinti gyvulių gerovę ir mažinti ekonominius nuostolius. Naujas Ekseterio universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų tyrimas, kuriam vadovavo Helen Fylding (Helen Fielding), analizavo mėsinių, pieninių veislių galvijų judėjimo ir ligų paplitimo priklausomybes.

Mokslininkai ištyrė galvijų pirkimo ir pardavimo modelius britų ūkiuose naudodamiesi apie 75 mln. įrašų 2001–2015 m. laikotarpiu. Sekdami tiesioginę prekybą, kai vienas ūkis perka ar parduoda gyvulius kitam, tyrėjai atrado „kontaktines grandines“, kuriose galvijų judėjimas vyksta nuosekliai.

Nustatyta, kad per vienus metus apie 50 proc. Jungtinės Karalystės galvijų ūkių, pirkdami naujus gyvulius, patenka į grandines, kuriose galima atsekti daugiau 1 tūkst. pardavėjų, apie 16 proc. ūkių – daugiau kaip 10 tūkst. kitų bendrovių.

Pardavimo ryšiai buvo panašūs. Apie du trečdaliai ūkių per metus patenka į prekybinius tinklus, jungiančius daugiau kaip 1 tūkst., 15 proc. – daugiau kaip 10 tūkst. kitų objektų.

Mokslininkai apskaičiavo, kad Jungtinėje Karalystėje yra apie 13 tūkst. galvijų ūkių, kurie itin aktyviai dalyvauja rinkoje, pirkdami ar parduodami gyvulius. Jie atsiduria didesnės rizikos grupėje, nes gali platinti infekcines ligas.

„Mes nustatėme, jog ūkiai, net jei jie pirko galvijus tik iš 1–2 bendrovių, gali patekti į prekybinę grandinę, kuri sieja kelis tūkstančius augintojų, – sakė tyrimo organizatoriai. – Šiuo metu ūkininkams labai sunku sužinoti visą perkamų gyvūnų anamnezę ir ūkių, iš kurių jie atkeliavo, situaciją infekcinių ligų atžvilgiu. Net atsargiai komplektuojant bandą, galima įsivežti iki šiol nežinomų patogenų.“

„VETinfo“ inf.