Pchenjanas. Šiaurės Korėja pripažino, kad jos žemės ūkis šiemet patyrė „nesėkmių“, o ši žinia patvirtina Jungtinių Tautų pranešimus apie mažėjantį derlių šalyje, vis dar smarkiai priklausomoje nuo importuojamo maisto ir pagalbos siuntų.

Žemės ūkio gamybos lygis Šiaurės Korėjoje jau seniai yra žemas. Praeito amžiaus paskutiniojo dešimtmečio viduryje šalį ištikęs didelis badas nusinešė šimtus tūkstančius ar net milijonus žmonių gyvybių.

Vyriausybės kabineto premjeras Pak Pon Džu per šią savaitę Pchenjane įvykusį susitikimą su žemės ūkio pareigūnais kalbėjo apie „nesėkmes, anksčiau patirtas kai kurių ūkių ir įmonių“, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Jis sakė, kad (ūkiai) nevykdė atsakingų sėklos paruošų ir valdymo, taip pat nesugebėjo tinkamai paskirstyti veislių“, – Pak Pon Džu žodžius savo angliškame pranešime citavo naujienų agentūra KCNA.

Premjeras „pabrėžė būtinybę įvykdyti grūdų auginimo uždavinį“, numatytą penkerių metų šalies ūkio vystymo plane iki 2020-ųjų.

Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida atrodo labiau linkusi pripažinti šalies nesėkmes ir politikos trūkumus nuo valstybės lyderio Kim Čen Uno atėjimo į valdžią po jo tėvo Kim Čen Iro mirties 2011 metais.

Retkarčiais pasirodydavo pranešimų, kad Šveicarijoje išsilavinimą įgijęs lyderis pareiškia priekaištų pareigūnams, nesugebantiems įvykdyti jiems skirtų uždavinių.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) šį mėnesį paskelbė, kad branduolinių ginklų turinčiai izoliuotai valstybei ateinančiais metais reikėtų įsivežti 641 tūkst. tonų maisto produktų. Šis skaičius yra gerokai didesnis negu 2018-aisiais importuotas maisto produktų kiekis – 456 tūkst. tonų. Šiemet Pchenjanas nupirko užsienyje 390 tūkst. tonų produktų ir gavo dar 66 tūkst. tonų pagalbos siuntomis.

FAO nurodė, kad didelei daliai Šiaurės Korėjos gyventojų stinga maisto. Organizacijos ataskaitoje Šiaurės Korėja priskiriama prie 40 šalių, kurioms reikalinga išorinė pagalba maistu. Iš šių valstybių 31 yra Afrikoje.

Kaip rodo JT agentūrų vertinimai, humanitarinė pagalba reikalinga 10,3 mln. Šiaurės Korėjos gyventojų. Tačiau donorų finansavimas sumažėjo, tvyrant politinei įtampai dėl Pchenjano ginklavimosi programų. Kritikai sako, kad gaudama didelį kiekį pagalbos Šiaurės Korėja gali susitelkti į savo karines ambicijas, o ne dėti pastangas tinkamai aprūpinti savo žmones.

JT Pasaulinės maisto programos vadovas Deividas Bizlis (Davidas Beasley) gegužę sakė, kad Šiaurės Korėjoje bado problema neabejotinai pasireiškia, bet kur kas mažesniu mastu negu per 10-ojo dešimtmečio badmetį.

AFP-BNS inf.